Septynerių metų karas

1756-1763 m. vykęs Prūsijos, Didžiosios Britanijos ir Portugalijos karas su Austrija, Prancūzija, Švedija, Rusija, Ispanija. Kare abiejose pusėse dalyvavo ir Vokietijos valstybėlės.

Karas kilo dėl sustiprėjusios Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos kovos dėl kolonijų bei agresyvios Prūsijos politikos susidūrimo su Austrijos ir Rusijos interesais. Karas vienu metu vyko Europoje, Šiaurės Amerikoje ir Indijoje. Dėl 1754 m. Kanadoje prasidėjusių Didžiosios Britanijos ir Prancūzijos konfliktų britai sudarė sąjungą su Prūsija, Prancūzija – su Austrija, o pastaroji – su Rusija. Prūsija turėjo geriausiai parengtą kariuomenę ir 1756 m. sumušė Saksoniją ir 1757 m. austrus prie Prahos, tačiau tais pačiais metais Gros Jėgerdorfo mūšyje pralaimėjo švedams. Rusija 1758-1759 m. užėmė Rytų Prūsiją, Berlyną. Britai iki 1757 m. išstūmė prancūzus iš Indijos, 1760 m. užėmė visą Kanadą. 1762 m. karą su Prūsija nutraukė Rusija, Austrija ir Prancūzija. 1763 m. buvo pasirašyta Paryžiaus taika, pagal kurią D. Britanijai atiteko Prancūzijos valdos Kanadoje, Rytų Luiziana ir dauguma valdų Indijoje. D. Britanija tapo galingiausia jūrų valstybe, o Prancūzija neteko politinio autoriteto. Karas labai nualino ir LDK, per kurią žygiavo Rusijos kariuomenė. Mažoji Lietuva 1757-1762 m. buvo patekusi į Rusijos valdžią. Rusija Lietuvoje ėmė rekrūtus. Prūsija Žečpospolitoje į apyvartą paleido daug netikrų pinigų ir tai žlugdė Respublikos ekonomiką.