Šiaurės karas

Rusijos ir Švedijos karas 1700-1721 m. dėl Baltijos ir jos pakraščių.

Be Rusijos, su Švedija įvairiu laiku dar kariavo ATR, Danija, Saksonija, Prūsija ir Hanoveris. Per XVI ir XVII a. karus Švedija buvo įsigalėjusi Baltijoje, į kurią pretendavo didžiąja Europos valstybe ketinanti tapti Rusija. Švedai buvo sutriuškinti Poltavos mūšyje (1709). Karas baigėsi 1721 m. Ništato taika (1721 09 10). Rusija atgavo Nevos žiotis, prisijungė švedų valdytą Vidžemę iki Dauguvos (Latgala liko ATR), įgijo apie 900 km pajūrio nuo Vyborgo iki Rygos. Ji tapo didžiąja Europos valstybe. Švedija ir Danija tokią padėtį prarado. Sustiprėjo Prūsijos karalystė. Karas paspartino ekonominį ir politinį ATR smukimą, į jos vidaus reikalus ėmė kištis užsienio valstybės, ypač Rusija.