Šiitai

(arab. ši'at – partija, grupuotė), vienos iš dviejų pagrindinių islamo krypčių nariai.

Šiitai didelę reikšmę teikia pranašo Mahometo palikuonims, nepripažįsta pirmųjų 3 kalifų, tiki, jog tikrasis pranašo Mahometo sekėjas yra ketvirtasis kalifas Alis ibn Abi Talibas (valdė 656-661) ir jo palikuonys. Pripažįsta imamų autoritetą ir išskirtinę Alio ir jo sekėjų teisę į imamatą. Doktrinos, ritualas, dvasinė organizacija smarkiai skiriasi nuo sunitų. VIII a. kilo nesutarimai, kokie Alio palikuonys turi teisę į imamatą, ir šiitai skilo. Pagrindinės srovės – nuosaikesni imamitai ir zaiditai ir „kraštutiniai" ismailitai; jos dar dalijasi į smulkesnes sektas. Susiformavo atskira islamo teisės mokykla (mazchabai) – džafaritai, kurios kūrėjas šeštasis imamas Džafaras as Sadikas (apie 700-750). Dabartiniu metu šiitai sudaro daugumą Irano, apie pusę Irako, nemažą dalį Bahreino, Jemeno ir Libano gyventojų, jų yra visose islamo šalyse.