Skalva

istorinė baltų žemė abipus Nemuno žemupio, nuo Kuršių marių iki Šešupės žiočių apylinkių.

Pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose prieš 1240 m. Svarbiausias politinis centras – Ragainė, o religinis centras – Rambynas. XIII a. 5 deš. į Skalvą ėmė kėsintis kryžiuočiai. 1259 m. Mindaugas dovanojo Skalvą Kryžiuočių ordinui (kai kurie istorikai tai laiko kryžiuočių klastote). Numalšinę Didįjį prūsų sukilimą, kryžiuočiai 1274-1278 m. ją užkariavo. Nuo 1289 m. priklausė Ragainės komtūrijai, o XVI a. beveik visa įėjo į Mažąją Lietuvą.