Skirgaila

(apie 1353-1397), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Tverės kunigaikštytės Julijonos sūnus, LDK sritinis kunigaikštis.

Po Kęstučio žūties 1382 m., kurios vykdytoju, kaip spėjama, ir buvęs Skirgaila, jis drauge su broliu Jogaila dalijosi valdžia. Nuo 1382 m. visos sutartys su užsienio valstybėmis buvo sudaromos abiejų brolių vardu. Jogaila atidavė Skirgailai Trakų kunigaikštystę. Žemaičiai pripažino Skirgailą savo kunigaikščiu, nors ir nepaisė jokių užrašymų Ordinui. Skirgaila buvo brolio Jogailos atstovu derybose su Lenkijos ponais rengiantis sudaryti Krėvos sutartį 1385 m. Jis pridėjo savo antspaudą ant unijos akto. Jogaila, išvykdamas karaliauti į Lenkiją, savo vietininku LDK paliko Skirgailą. 1387 m. užrašė jam dalį lietuvių ir baltarusių žemių, įėjusių į Vilniaus kunigaikštystę: Minską, Bobruiską, Svisločę, paliko ir Trakų kunigaikštystę, bet be Gardino ir Bresto, priklausiusių Vytautui. 1392 m. Jogaila Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu paskyrė Vytautą. Skirgaila gavo dalį Volynės, o 1395 metais – Kijevo kunigaikštystę.