(gr. stratēgia – vadovavimas): 1. karo meno teorija ir praktika, apimanti pasirengimą karui, vadovavimą karinėms pajėgoms, kariavimą; 2. politinės visuomeninės kovos vadovavimo menas.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis
