Stuoka-Gucevičius Laurynas

(1753-1798), architektas, kilęs iš baudžiauninkų. Projektavo ir statė Vilniaus katedrą, rotušę, Verkių rūmų ansamblį, gyvenamuosius namus Vilniuje, Kretingoje.

1773 m. įstojo į Vilniaus universitetą. Studijuodamas buvo įstojęs į misionierių vienuolyną. 1775 m. Vilniaus diecerijoje seminarijoje dėstė matematiką. Buvo Vilniaus masonų ložės narys. Architektūros studijas tęsė Romoje, Paryžiuje. Grįžęs į Lietuvą, dirbo vyskupo J. Masalskio architektu. 1791 m. gavo bajoro titulą. 1791-1793 m. dėstė Lietuvos inžinerinio korpuso mokykloje prie Vilniaus universiteto. 1793-1794 m. ir 1797-1798 m. buvo Vilniaus universiteto profesorius, Architektūros katedros vedėjas, Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys. 1794 m. suorganizavo Vilniaus civilinę gvardiją ir jai vadovavo. Kautynėse prie Ašmenos buvo sunkiai sužeistas. Už dalyvavimą 1794 m. sukilime buvo atleistas iš universiteto. Suprojektavo ir statė Vilniaus katedrą, rotušę, Verkių rūmų ansamblį, gyvenamuosius namus Vilniuje, Kretingoje. Suprojektavo Jonavos, Čiobiškio, Rokiškio, Sudervės architektūrinius kompleksus. Sudarė Vilniaus miesto vakarinės dalies generalinį planą. 1793 m. parengė architektūros dėstymo programą, įtraukdamas tiksliųjų ir gamtos mokslų disciplinas.