Suverenitetas

valstybės nepriklausomybė, teisė savarankiškai spręsti valstybės vidaus gyvenimo klausimus, nustatyti užsienio politiką. Valstybingumo požymis. 

Tarptautiniuose santykiuose suverenios valstybės laikomos lygiomis, jų teritorija ir politinė priklausomybė neliečiami, valstybė turi teisę nustatyti savo kultūrinę, socialinę ir ekonominę sistemą, turi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus. Jei valstybė tampa federacijos dalimi, dalį savo suvereniteto ji perleidžia centriniams federacijos organams. Skiriama: monarchinis suverenitetas – terminas, rodantis, kad valstybės suverenas yra monarchas. Monarchinis suverenitetas būdingas absoliutinei monarchijai; tautos suverenitetas – terminas, rodantis, kad valstybės suverenas yra visi tos valstybės piliečiai. Įgyvendintas tautos suverenitetas yra demokratija.