Švitrigaila

(apie 1370-1452), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo ir jo antrosios žmonos Julijonos, Tverės kunigaikštytės, sūnus, Lietuvos didysis kunigaikštis (1430-1432).

1386 m. kartu su kitais keliais broliais Krokuvoje priėmė krikštą ir gavo Boleslovo vardą. 1430 m., po Vytauto mirties, LDK kunigaikščiai ir didikai paskelbė jį Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Gindamas LDK suverenumą, buvo sumanęs karūnuotis, tačiau Jogaila atšaukė brolio išrinkimą didžiuoju kunigaikščiu. Konfliktas virto karu. Remiamas Kryžiuočių ordino, imperatoriaus Zigmanto, Moldavijos valdovo, Didžiosios ordos totorių ir Rusios kunigaikščių, Švarnas atrėmė lenkų bandymus užimti Volynę, panaikinti LDK savarankiškumą. Tačiau lenkams apkaltinus jį stačiatikybės Lietuvoje platinimu, 1432 m. buvo sukurstytas sąmokslas ir Švarnas pabėgo į Polocką, o didžiuoju kunigaikščiu tapo Žygimantas Kęstutaitis. LDK prasidėjo vidaus karas. Lemiamame Pabaisko mūšyje (1435) Švarnas ir Livonijos ordino kariuomenė buvo sumušta. Švarnas neteko valdžios daugelyje rusų žemių ir 1437 m. pasidavė Lenkijai. 1440 m., žuvus Žygimantui, tapo LDK didžiojo kunigaikščio Kazimiero vietininku Lucke. Palaidotas Vilniaus katedroje.