Taipingų sukilimas

1850-1864 m. vykęs didžiausias sukilimas prieš Čingų (1644-1912) dinastiją Kinijoje.

Prasidėjo Gvangsi provincijoje Kinijos pietuose. Skiriamasis sukilėlių ženklas – raudonas galvos raištis ir ilgi nesupinti į kasą plaukai. 1851 m. sukilimo vadai paskelbė Didžiosios taikos dangaus karalystę. 1852 m. patraukė į šiaurę, užėmė didelę teritoriją Jangdzės upės vidupyje ir žemupyje, Nankiną (1853), paskelbė jį Taipingų valstybės sostine. Taipingų ideologija buvo krikščionybės ir radikalių, egalitarinių idėjų mišinys, valstybės organizacija paremta kariniais principais. 1853-1855 m. surengė žygį į Čingų sostinę Pekiną, bet nesėkmingai. Kovą su sukilėliais lengvino prasidėję vadų nesutarimai (1856). Čingų pusėje prieš sukilėlius sėkmingai kovojo provincijose sukurtos kinų armijos. 1862-1864 m. sukilimą padėjo slopinti Vakarų valstybės. 1864 m. liepą paėmus Nankiną, Taipingų valstybė žlugo. Žuvo apie 20 mln. žmonių, susilpnėjo Čingų režimas.