Timokratija

(gr. timokratia iš timē – turtas, įvertinimas + kratos – valdžia), pagal Aristotelio politinę doktriną, valdymo forma, kurioje valdžios dydis ir teisės į valdžią tiesiogiai proporcingos turimam turto dydžiui. Sen. Atėnuose timokratiją įvedė Solonas.