Trisdešimties metų karas

Austrijos ir Ispanijos Habsburgų

karas su priešiškų valstybių koalicija 1618-1648 m. 

Skiriami 4 etapai. Pirmasis (1618-1623) – čekų karas su imperatoriumi Ferdinandu II. Antrajame (1625-1629) – į karą su Austrija įsitraukė Danija, kuri siekė užimti Baltijos jūros pietines pakrantes. Karo veiksmuose dalyvavo Anglija, Nyderlandai, Danija, Švedija (Švedija tuo pat metu kariavo su ATR). Laimėjus imperatoriui Ferdinandui II, 1629 m. buvo pasirašyta Liubeko taika. Trečiasis (1629-1635) – prieš Austriją susivienijo protestantiški kunigaikščiai, vadovaujami Bavarijos kurfiursto Maksimiliano. Remiama Prancūzijos, į karą atvirai įstojo Švedija. 1632 m. žuvo Gustavas Adolfas. A. Rišeljė sudarė karinę sąjungą su Švedija, abi valstybės pasižadėjo nepasirašinėti separatistinių sutarčių su Habsburgais, be to, Prancūzija pažadėjo Švedijai milijono frankų subsidiją 4 metams. Ketvirtasis (1635-1648) – karo veiksmai apėmė ir Nyderlandų bei Italijos žemes. Lemiamas vaidmuo teko Prancūzijai. Karas baigėsi 1648 m. Vestfalijos taikos sutartimi. Konfliktas skaudžiausių padarinių turėjo vokiečių žemėms. Žemės ūkis sunyko, apmirė prekyba, smuko pramonės gamyba, buvo prarasti svarbūs prekybiniai jūrų keliai ir priėjimas prie Šiaurės ir Baltijos jūrų, vakarinė dalis pateko į ekonominę ir politinę Prancūzijos, šiaurės vakarų – į Jungtinių Provincijų įtaką. Gyventojų sumažėjo nuo 18 iki 7 mln. Europoje sustiprėjo Prancūzijos autoritetas.