Upytė

istorinė lietuvių žemė. Buvo abipus Nevėžio vidurupio ir aukštupio (dabartinių Kėdainių, Panevėžio rajonų dalys).

Pirmą kartą paminėta 1254 m. Kai 1345 m. Algirdas su Kęstučiu dalijosi LDK, ji priklausė Kęstučio valdoms. Nuo 1363 iki 1394 metų Upytę 11 kartų puolė Livonijos ordinas. XIII-XIV a. stovėjusi pilis buvo svarbus kovų su kryžiuočiais atramos centras. XVI a. vid. šaltiniuose minimas Upytės valsčius ir pavietas.