(gr. u – ne + topos – vieta, t. y. vieta, kuri neegzistuoja): 1. ideali, praktiškai neįgyvendinama visuomenės santvarka. Terminas kilęs nuo XVI a. anglų valstybės veikėjo ir rašytojo Tomo Moro (Thomas More, 1478-1535) veikalo „Utopija“, kuriame aprašomas fantastinėje Utopijos saloje įsikūrusios bendruomenės gyvenimas; 2. neįvykdomas, nerealus sumanymas, projektas, svajonė.