(gr. u – ne + topos – vieta, t. y. vieta, kuri neegzistuoja): 1. ideali, praktiškai neįgyvendinama visuomenės santvarka. Terminas kilęs nuo XVI a. anglų valstybės veikėjo ir rašytojo Tomo Moro (Thomas More, 1478-1535) veikalo „Utopija“, kuriame aprašomas fantastinėje Utopijos saloje įsikūrusios bendruomenės gyvenimas; 2. neįvykdomas, nerealus sumanymas, projektas, svajonė.
Kai gyvenimo prasmė prarasta dėl nepakeliamo lengvumo ir sotumo, kai būna pamirštas alkio ir nuovargio jausmas, tada pradedama išsigalvoti visokia velniava, ir, nekontroliuojama, ji įgauna baisias formas. A. Užkalnis