Vakarų baltų pilkapių kultūra

1700/1600 m. pr. Kr.-1 m. po Kr. baltų kultūra. Ji paplitusi baltų arealo pietvakariuose, o jos centras buvo Sambija, kurioje gausiausia paminklų. Kiek rečiau pilkapių kultūros paminklai paplitę Priegliaus baseine – yra jų ir Lietuvos pajūryje, Danės bei Akmenos baseinuose.

Šiame areale pilkapiai buvo vienintelė laidojimo forma. Vakarų baltų pilkapių konstrukcija sudėtinga. Išskiriami devyni pilkapių tipai. Žinomiausi tirtieji vakarų baltų pilkapiai Lietuvoje yra Bajoruose, Šlažiuose, Ėgliškiuose, Kurmaičiuose. Dėl Vakarų baltų pilkapių kultūros kilmės ir etninio priklausomumo ginčijamasi. Vokiečių archeologai žalvario amžiaus pilkapius su koncentriniais akmenų vainikais ir ankstyvojo geležies amžiaus pilkapius skyrė baltams. Jie teigė, kad vakarų baltai jau maždaug 1000 m. pr. Kr. buvo atsiskyrę nuo bendrojo baltų kamieno, o 900-750 m. pr. Kr. pradėjo formuotis trys vakarų baltų sritys: prūsai (siaurąja prasme), galindai ir sūduviai-jotvingiai. Dalis lenkų archeologų teigia, kad žalvario amžiaus pilkapynus Sambijoje ir Pamaryje paliko neaiškios etninės priklausomybės žmonės, o vakarų baltų pilkapių kultūra susidariusi tik V-IV a. pr. Kr., kai senieji Sambijos ir Priegliaus baseino gyventojai susimaišė su ateiviais iš rytų – brūkšniuotosios keramikos kultūros žmonėmis. Kita lenkų archeologų dalis abejoja šia hipoteze, nes jos nepagrindžia archeologijos duomenys.