Valstybės perversmas Lietuvoje

(Gruodžio 17-osios perversmas), 1926 m. gruodžio 17 d. karių grupuotės, politiškai remiamos krikščionių demokratų ir tautininkų, įvykdytas perversmas, po kurio nuo valdžios nušalinti valstiečių liaudininkų ir socialdemokratų vyriausybė, Seimas, prezidentas Kazimieras Grinius. Prezidentu tapo Antanas Smetona, Lietuvoje įsigalėjo autoritarinė diktatūra.

Kilo dėl nekoordinuotos demokratinių institucijų veiklos, dėl žlugusio bendravimo tarp priešingos pasaulėžiūros partijų (krikščionys demokratai, liaudininkai), vykdomosios valdžios nestabilumo; dėl diplomatinių sluoksnių įsitikinimo, kad šalies problemas, ypač išorines, gali spręsti tik tautininkų lyderiai A. Smetona ir A. Voldemaras; dėl M. Sleževičiaus vyriausybės veiksmų, sukėlusių konservatyvios visuomenės baimę dėl suaktyvėjusio pilietiškai neintegruoto elemento. Formaliai perversmą rengė grupė karininkų, vadovaujamų generolo K. Ladygos, pulkininko V. Skorupskio, aviacijos leitenanto A. Mačiuikos. Daugelis jų buvo artimi tautininkams. Pagal perversmo planą karinių oro pajėgų karininkams buvo pavesta suimti vyriausybės narius ir išvaikyti seimą. Padėtį Kaune turėjo kontroliuoti II pėstininkų pulkas, o V – izoliuoti miestą nuo išorinio pasaulio. Vyriausybė buvo perspėta apie ruošiamą perversmą, bet nesiėmė jokių priemonių. 1926 12 17 rytą kauniečiai tik iš skelbimų mieste sužinojo apie naują valdžią. Naujosios vyriausybės sudėtį numatė Generalinis štabas.