Vergovė

visuomeninė sankloda, paremta dalies visuomenės beteisiškumo ir asmeninės priklausomybės įtvirtinimu. Teisiniu požiūriu vergovė – tai tokia padėtis, kai žmogus yra kito žmogaus nuosavybės dalis. Į vergovę patenkama keliais būdais: dėl vergiškos kilmės, karo žygių metu, piratavimo būdu ir už skolas.

Manoma, kad vergovę skatino sėslus gyvenimo būdas ir žemdirbystės įsigalėjimas – klajoklių gentys vergų neturėjo. Vergovės mastas ir paplitimas skirtingose civilizacijose skyrėsi. Sen. Rytų civilizacijose vergovė nebuvo labai išplitusi, o ekonominio gyvenimo pagrindą sudarė bendruomeninis darbas. Labiau išplito tik antikoje, o vergų darbas imtas naudoti daugelyje gyvenimo sferų.