Vidurinioji klasė

tarpinis visuomenės sluoksnis tarp žemiausią padėtį visuomenėje užimančių darbininkų bei valstiečių ir aukščiausio visuomenės sluoksnio valdančiojo elito.

Formuotis pradėjo XVIII a. pr. Ji nėra vienalytė, apima įvairių profesijų specialistus – prekybininkus, bankininkus, įmonių, parduotuvių savininkus, fabrikų, teismų ir paslaugų sferos tarnautojus, mokyklų ir aukštųjų mokyklų dėstytojus, mokslininkus, gydytojus, laisvųjų profesijų atstovus, kunigus ir t. t. Skirtingai nuo elito, darbininkų ir valstiečių, siekusių dominuoti ir valdyti racionali viduriniosios klasės politika buvo nukreipta į visų interesus ir teises. Pagrindinis tikslas – praturtėti. Lietuvių istoriografijoje viduriniajai klasei įvardyti buvo vartojami terminai buržuazija, darbininkai, valstiečiai, inteligentija. Vakarų istoriografijoje terminas buržuazija savo lingvistinę prasmę prarado XX a. vid. Vietoj jo imta vartoti dar Aristotelio įvestą terminą vidurinioji klasė.