VNSDP

(Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partija; Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija; vok. Nationalsozialistische Deutsche Arbeiterpartei – NSDAP), 1920-1945 m. Vokietijos politinė partija.

Partija įkurta 1919 m. Miunchene. Jos ideologijai buvo būdingas nacionalizmas ir antisemitizmas. Partijos vadu (fiureriu) buvo A. Hitleris. Artimi jo bendraminčiai – H. Geringas, J. Gebelsas, R. Hesas ir kt. Partijos programą sudarė 25 punktai. Juose buvo reikalaujama lygių teisių vokiečių tautai (esą jos teises pažeidė Paryžiaus taika), galimybės susijungti į „Didžiąją Vokietiją“, turėti kolonijų, atimti pilietybę iš žydų ir kt. Savo idėjas grindė natūralios atrankos teorija. Pagrindines partijos idėjas Hitleris išdėstė knygoje „Mano kova“. Partijoje buvo griežta centralizacija, visi privalėjo paklusti fiureriui. 1923 m. partija nesėkmingai mėgino įvykdyti pučą Bavarijoje. 1933 m. pradėjo vadovauti Vokietijai. Sukūrė nacistinę diktatūrą, 1939 m. sukėlė II pasaulinį karą. Tarptautinis Niurnbergo tribunolas 1945-1946 m. teisė nacistų vadovus, pripažino partiją kalta dėl karo nusikaltimų ir ją uždraudė.