Vormso konkordatas

kompromisinis susitarimas tarp Romos popiežiaus Kaliksto II ir Šv. Romos imperijos imperatoriaus Henriko V, baigęs kovą dėl investitūros. Sudarytas Vormse (dab. Vokietija) 1122 m.

Abi pusės pažadėjo dovanoti viena kitai „tikrą taiką“, imperatorius įsipareigojo grąžinti popiežiui ir vietinėms bažnyčioms konflikto metu užgrobtą turtą. Konkordatu susitarta dėl Bažnyčios hierarchų skyrimo tvarkos. Pripažinta dvejopa vyskupų padėtis, nes jie buvo tiek pasaulietinės, tiek bažnytinės hierarchijos dalimi. Imperatorius atsisakė teisės teikti vyskupams žiedą ir lazdą – dvasinio titulo simbolį, jį teikė popiežius arba jo legatai. Imperatoriui liko teisė skirti vyskupams žemės valdas – lenus ir pasaulietinės valdžios simbolį – skeptrą. Popiežius pripažino, kad vyskupai turi likti imperatoriaus vasalinėje priklausomybėje, sutiko, kad imperatorius dalyvautų vyskupų rinkimuose vokiečių žemėse, leido jam pareikšti savo nuomonę ginčuose. Imperatorius pažadėjo, kad rinkimai bus vykdomi be simonijos ir prievartos. Konkordatas buvo naudingesnis popiežiui.