Vorsklos mūšis

LDK ir Aukso Ordos kariuomenių mūšis, įvykęs 1399 m. prie Vorsklos (Dnepro kairysis intakas, apie 350 km į pietus nuo Kijevo).

Mūšio pradžia siejama su 1395 m., kai totorių-mongolų valstybėje, kovodamas dėl valdžios, chanas Timūras Kutlukas nuvertė chaną Tochtamyšą. Vytautas ryžosi pasinaudoti skilimu ir su chanu Tochtamyšu sudarė sutartį. LDK įsipareigojo padėti Tochtamyšui atgauti valdžią. Už tai Tochtamyšas išsižadėjo savo teisių į tas Rusios žemes, kurios tuo metu priklausė LDK. Vytautas ir Jogaila, gerai supratę kryžiaus žygių prasmę, nutarė parodyti popiežiui bei visai krikščioniškajai Europai, kad Lietuva, priėmusi krikštą, pati tapo krikščionybės gynėja. Vadinasi, tolesnė Ordino agresija prieš ją nepateisinama. Vytauto surengtas žygis prieš Aukso ordą buvo paskelbtas kryžiaus žygiu. Kijeve sutelktą sąjungininkų kariuomenę sudarė LDK, Lenkijos, Ordino ir Tochtamyšo totorių kariniai daliniai. Mūšio pradžioje, kai kovėsi tik Aukso ordos kariuomenės avangardas, vadovaujamas Edigėjaus, persvarą turėjo LDK. Įsijungus pagrindinėms Aukso ordos pajėgoms, LDK kariuomenė buvo apsupta ir sutriuškinta. Žuvo daug žymių vadų, Algirdo ir Karijoto sūnų, sritinių LDK kunigaikščių. Mongolai-totoriai nusiaubė LDK žemę iki Lucko, o iš Kijevo paėmė išpirką. Nepaisant pralaimėjimo, LDK išlaikė savo valdžioje Juodosios jūros pakrantes.