Žemaičių vyskupystė

(Medininkų vyskupystė), gyvavo 1417-1926 m. Įsteigta Konstancos bažnytinio susirinkimo sprendimu 1417 m. Iš pradžių vadinosi Medininkų vyskupija. Vyskupijos centras – Medininkai (Varniai), bet vyskupai daugiausia rezidavo Alsėdžiuose.

Nuo 1427 m. buvo pavaldi Gniezno vyskupijai. XVI a. pabaigoje Medininkų vyskupija apėmė visą tuometinę Žemaitijos seniūnijos teritoriją (apie 23 tūkst. km²). Rytuose ji siekė Nevėžį, šiaurėje – Kuršą, vakaruose – Baltijos jūrą, pietuose – šiaurinę Sūduvos dalį. 1610 m. joje buvo 60 bažnyčių. XVI a. imta vadinti Žemaičių vyskupyste. Po 1795 m. atiteko Rusijai ir tapo pavaldi Mogiliovo arkivyskupijai. 1849 m. jai buvo priskirti 8 Vilniaus vyskupijos dekanatai su 94 parapijomis ir 7 vienuolynais. Vyskupija apėmė Kauno ir Kuršo gubernijas. Pagal katalikų ir bažnyčių skaičių buvo viena didžiausių Rusijos imperijoje.