(akadų k. zikkuratu), sen. Mesopotamijos tautų kulto pastatas. Pirmieji juos statė šumerai, vėliau babiloniečiai, akadai. Keturkampis, laiptuotas, į viršų siaurėjantis statinys. Paprastai turėjo 3-7 aukštus ir nedidelę šventyklą viršuje. Žymiausi – Uro mieste, Babilone prie dievo Marduko šventyklos.