Žygimantas Augustas

(1520-1572), paskutinysis Gediminaičių dinastijos Lietuvos didysis kunigaikštis (1529-1572) ir Lenkijos karalius (1548-1572). Žygimanto Senojo ir Bonos Sforcos sūnus.

Jam valdant, silpnėjo didžiojo kunigaikščio valdžia. 1557 m. paskelbė Valakų reformos įstatymą. 1566 m. patvirtino II Lietuvos Statutą, ginantį bajorų interesus. Iš pradžių priešinosi unijai su Lenkija, tikėdamasis įpėdiniams palikti LDK sostą. Prieš motinos ir lenkų didikų valią 1547 m. vedė Barborą Radvilaitę. Didėjant bajorų galiai, plečiantis Livonijos karui (1558-1583), Žygimantas Augustas ėmė siekti unijos. Pačią uniją patvirtino kaip lygiateisę abiejų valstybių federaciją. 1561 m. Lietuvai pasidavė Livonijos ordino magistras ir Rygos arkivyskupas. 1561-1562 m. Ordinas buvo likviduotas, daug jo žemių prijungtos prie LDK. Žygimanto Augusto laikais LDK palaikė gerus santykius su Krymo chanatu, Turkija, Švedija. Jam valdant Lietuvoje ir Lenkijoje labiau negu kitu metu išsiplėtė reformacijos judėjimas. Žygimantas Augustas tik į valdymo pabaigą ėmė remti katalikus ir netrukdė jiems kovoti su reformacija. Vilniuje pastatydino patrankų liejyklą, išplėtė pilies arsenalą. Jo Vilniaus dvare plito humanizmo idėjos.