Žygimantas Senasis

(Žygimantas II Senasis, 1467-1548), Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius (1506-1548). Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės sūnus.

LDK bajorai paskelbė jį didžiuoju kunigaikščiu vieni, nesilaikydami 1501 m. Melniko akto dėl bendrų abiem valstybėms valdovo rinkimų. Lenkijos diduomenė, kad nenutrūktų asmeninė karalystės ir kunigaikštystės unija, 1506 m. išrinko Žygimantą savo karaliumi. Norėdamas papildyti išeikvotą LDK iždą, Žygimantas ėmėsi tvarkyti didžiojo kunigaikščio dvarų pajamas, natūrinę rentą keitė pinigine – žagrės mokesčiu, surašydino (1528) bajorus, privalančius eiti karo tarnybą. 1506 ir 1529 m. privilegijomis įsipareigojo priimti LDK įstatymus tik su Ponų tarybos sutikimu. Patvirtino I Lietuvos Statutą, kuris galutinai įtvirtino vadovaujamą didikų padėtį LDK. Didelę politinę įtaką jam darė antroji žmona Bona Sforca. Dėl Smolensko ir kitų rytų slavų žemių ne kartą kariavo su Maskva. 1515 m. Vienos kongrese Žygimantas Senasis iš principo atsisakė Jogailaičių dinastijos pretenzijų į Čekijos ir Vengrijos sostus. Žygimantui Senajam valdant Lenkijoje ir Lietuvoje plito humanizmo ir renesanso idėjos. Kovojo su reformacija (prieš ją leido ediktus).