Žodynas

Europos Sąjungos bendros valiutos pavadinimas (1 euras = 100 centų). Kaip nepiniginė atsiskaitymo priemonė buvo įvesta 1999 m. sausio 1 d., grynieji pinigai pasirodė 2002 m. sausio 1 d.

(tekstuose – „Euratomas“), Europos branduolinės energijos bendrija, tarptautinė organizacija, kurią 1957 m. įkūrė 6 Bendrosios rinkos valstybės – Prancūzija, Vokietija, Italija, Belgija, Olandija, Liuksemburgas.

(EEB; Bendroji rinka), 1957 m. Romos sutartimi įsteigta Vakarų Europos valstybių organizacija, Europos Sąjungos pirmtakė. Jos tikslas buvo Europos ekonominė integracija.

politiškai nepriklausoma Europos Sąjungos vykdomosios valdžios institucija. Ji atsako už naujų Europos teisės aktų pasiūlymų rengimą, be to, ji įgyvendina Europos Parlamento ir ES Tarybos sprendimus, rengia metinį ES biudžetą, atstovauja ES tarptautiniu mastu. Būstinė – Briuselyje (Belgija).

Europos Sąjungos valstybių piliečių renkamas parlamentas. Jis leidžia teisės aktus, stebi Komisijos ir kitų ES institucijų darbą, bendradarbiauja su ES šalių parlamentais.

dvidešimt aštuonių valstybių (2015 m.) ekonominė bei politinė bendrija. Jos pirmtakė yra 1957 m. Romos sutartimi šešių Europos valstybių sukurta Europos Ekonominė Bendrija (EEB). Bendras ES šalių gyventojų skaičius – apie 500 mln.

1949 m. įkurta tarptautinė organizacija. Būstinė Strasbūre (Prancūzija). Organizacijos veikla grindžiama bendradarbiavimu, siekiant stiprinti demokratiją, žmogaus teises ir įstatymo viršenybę, skatinti Europos kultūrinę tapatybę ir įvairovę, spręsti įvairias socialines problemas. Europos Tarybai priklauso beveik visos Europos valstybės (2015 m. – 47).

sprendžiamoji Europos Tarybos institucija, kurią sudaro valstybių, Europos Tarybos narių, užsienio reikalų ministrai (arba nuolatiniai atstovai).

patariamoji Europos Tarybos institucija, kurio narius skiria nacionaliniai parlamentai.

(gr. euangelion – geroji naujiena, žinia), ankstyvosios krikščionybės laikais – Kristaus gyvenimo istorijos ir jo mokymo skleidimas. Vėliau – rašytinis tekstas apie Jėzaus gyvenimą. Krikščionys Dievo įkvėptomis laiko evangelijas pagal Morkų, pagal Matą, pagal Luką ir pagal Joną.

(kalvinistai) protestantų atšaka, J. Kalvino sekėjai. Atsirado XVI a. Šveicarijoje. Lietuvoje pasirodė XVI a. viduryje po to, kai iš čia buvo priversti išvykti pirmieji liuteronų skelbėjai (Abraomas Kulvietis, Stanislovas Rapolionis ir kiti).

(lot. evolutio – išvyniojimas, išsirutuliojimas), pasaulio, visuomenės kaitos procesas. Evoliucijos būdu plėtojosi visata nuo jos susikūrimo iki dabartinės būklės, Žemėje kito gyvenimas. Kai kurie krikščionys ir musulmonai neigia evoliucijos teoriją kaip prieštaraujančią tikėjimui, jog visus daiktus sukūręs Dievas (kreacionizmas).