Žodynas

(1788-1879), vienas 1831 m. sukilimo Lietuvoje vadų.

(Chlodivig I; 465 ar 466-511), frankų valstybės įkūrėjas, kilęs iš Merovingų dinastijos.

(apie 1595-1657), Ukrainos kazokų vadas, rėmęs Rusiją ir Švediją XVII a. karuose su ATR. Inicijavo kairiakrantės Ukrainos prijungimą prie Rusijos.

XV-XVII a. LDK didikų giminė, grafai (nuo 1555).

(apie 1525-1579), Žemaitijos, Kauno seniūnas, Lietuvos didysis maršalka (1566-1579), Vilniaus kaštelionas (1574-1579). Seime, sudariusiame 1569 m. Liublino uniją, vadovavo LDK delegacijai, gynė LDK valstybingumą ir teisinę lygybę su Lenkija, reikalavo grąžinti atiduotas Lenkijai Podolę ir Volynę.

(1560-1621), Žemaitijos seniūnas (1599-1616), LDK didysis etmonas (nuo 1605), Vilniaus vaivada (nuo 1616). Pasižymėjo XVII a. pr. LDK kare su Švedija, 1605 m. laimėdamas Salaspilio mūšį .

(Ruhollah Khomeini, Ruhallah Khomeyni; tikr. Ruhola Musavis (Musaivi); apie 1900-1989), Irano religinis ir politinis vadovas (1979-1989).

[sk. kū dėta] (pranc.), valstybinis perversmas. Šis terminas labai dažnai tekstuose neverčiamas ir vartojamas prancūzų kalba.

(1729-1812), LDK pakancleris, 1793 m. kancleris. Jo ir Ignoto Masalskio siūlymu įkurta Edukacinė komisija. Kaip šios komisijos narys padėjo perorganizuoti Vilniaus akademiją į LDK vyriausiąją mokyklą.

Kryžiuočių ordino ir prūsų sukilėlių (pamedėnų, varmių ir notangų) sutartis. Sudaryta 1240 m. tarpininkaujant popiežiaus Inocento IV legatui Jokūbui. Prūsų gentys įsipareigojo pasikrikštyti ir pripažinti kryžiuočių valdžią.

(gr. chronos – laikas + logos – mokslas):
1. pagalbinė istorijos mokslo disciplina, pagal rašytinių ir archeologinių šaltinių tyrimo ir palyginimo duomenis nustatanti tikslias įvykių ar materialinės kultūros (pastatų, įvairių dirbinių) datas;
2. įvykių seka jų laiko tvarka.

(1894-1971), SSKP CK pirmasis sekretorius, SSRS vadovas (1953-1964).

žr. Raudonieji sargybiniai.

žr. Raudonieji sargybiniai.

(Huldrych Zwingli; 1484-1531), Ciūricho (Šveicarija) protestantų vadovas. Nepriklausomai nuo Liuterio, priėjo panašių išvadų studijuodamas Šventąjį Raštą iš mokslininko humanisto pozicijų.

(1909-1947), lietuvių rašytojas. 1940 m. „Liaudies seimo“ narys, delegacijos, vykusios prašyti priimti Lietuvą į SSRS, narys.

žr. Centrinė žvalgybos valdyba.