Žodynas

(pranc. gobelin pagal Gobelinų pavardę), išaustas kilimas-paveikslas. Liudviko XIV ministras J. B. Kolberas 1662 m. Paryžiaus priemiesčio Gobelinų šeimos dažykloje įsteigė karališkąją gobeleno manufaktūrą. Sienų kilimai buvo audžiami sen. Egipte, Mesopotamijoje, Persijoje, Bizantijoje.

(apie 1551-1605), Maskvos didysis kunigaikštis ir caras (1598-1605).

šiltųjų srovių sistema, apimanti Atlanto šiaurinę dalį nuo Floridos pusiasalio iki Špicbergeno ir Naujosios Žemės salų. Ji turi didelę įtaką Europos ir Amerikos šiaurinių dalių klimatui.

Š. de Golio šalininkai, susibūrę į Prancūzijos politinį judėjimą ir partiją (Goliečių sąjunga). Ypač buvo populiarūs XX a. 8 deš.

(guomindangas, kuomindangas; kin. kuomintang, guomintang – nacionalinė liaudies partija), Kinijos politinė partija, kurią 1912 m. įkūrė Sun Jat-senas iš jo vadovaujamos Tungmengchvėjaus organizacijos ir dar kelių organizacijų.

(1931-2022), paskutinis SSKP Generalinis sekretorius (1985-1991), pirmasis ir paskutinis SSRS prezidentas, Nobelio taikos premijos laureatas (1990).

senovinis tūrio matas skysčiams ir biralams seikėti. Minimas šaltiniuose nuo XVI a. Lietuvoje. 5,6 l talpos gorčius vadintas cecho, didžiuoju, arba senuoju, 2,8 l talpos – šinkoriniu, arba mažuoju. Gorčiaus talpos indai biralams būdavo skobiami iš medžio, daromi iš beržo tošies, šulelių, pinami iš karnų, vytelių, šiaudų; skysčiams – kalami iš vario ar žalvario skardos.

posakis, reiškiąs sudėtingą problemą, sunkiai įgyvendinamą užduotį ar nelengvai pasiekiamą tikslą.

XVI-XVII a. miesto valdžios pareigūnas, 1775-1862 m. apskrities miesto administracinės policinės valdžios viršininkas.

XIV-XVI a. LDK didikų giminė. Darė didelę įtaką LDK politikai, kovojo dėl LDK valstybės savarankiškumo. Daugiausia valdų turėjo Rytų Lietuvoje ir Vakarų Baltarusijoje.

(mirė 1539), Naugarduko, Polocko, Trakų vaivada. 1522 m. mirus Mikalojui Radvilai, tapo Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu. Tvirtino LDK savarankiškumą, stengėsi padaryti ją kuo mažiau priklausomą nuo Lenkijos. Prisidėjo prie I Lietuvos Statuto (1529) parengimo. Jo iniciatyva į ši dokumentą įtraukti draudimai svetimšaliams įsigyti Lietuvoje turtų ir užimti tarnybas.

(mirė 1458), didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka 1430-1431 m. Dalyvavo 1432 m. Žygimanto Kęstutaičio sąmoksle prieš Švitrigailą. 1440 m. jo remiamą trylikametį Jogailos sūnų Aleksandrą paskelbus didžiuoju kunigaikščiu, tapo faktišku LDK vyriausybės vadovu. 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1458 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris. Kovojo dėl LDK suverenumo, siekė atsiimti iš Lenkijos šios užgrobtą vakarinę Podolę.

(lot. Gothi, Gothones, Gutones), rytinės germanų gentys.

viduramžių architektūros ir dailės stilius, išaugęs iš romaninio stiliaus XII a. viduryje Prancūzijoje. XIII-XV a. vyravo daugelyje Europos šalių. Greta Renesanso egzistavo iki XVII a. Vyraujanti statybinė medžiaga buvo akmuo, Vidurio Europoje naudotos plytos. Gotikiniams religiniams pastatams būdinga vertikalus erdvės skaidymas, skliautai su nerviūromis, kontraforsai ir arkbutanai, konstruktyvinės smailėjančios arkos, ažūrinės bokštų viršūnės, vitražai, gausios skulptūros, reljefiniai akmens ornamentai.

atsirado XVI a. pradžioje. Erazmas Stela (apie 1450-1521) ėmėsi įrodinėti, kad būtent germanai buvę seniausieji Prūsijos rytinės dalies (ir Mažosios Lietuvos) gyventojai.

(sutr. iš rus. Glavnoe političeskoje upravlenije), Vyriausioji politinė valdyba. Žr. Valstybės saugumo komitetas.

(vok. Graf):
1. Vakarų Europoje ankstyvaisiais viduramžiais pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią; nuo IX a. grafo pareigos buvo skiriamos iki gyvos galvos, vėliau paveldimos; panaikinus feodalinį susiskaldymą – aristokratų titulas;
2. paveldimasis Rusijos bajorų titulas, kurį įvedė Petras I.

(vok. Grafschaft):
1. ankstyvaisiais viduramžiais – administracinis teritorinis vienetas, virtęs paveldima grafo valda;
2. kai kurių šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Airijos, Kanados, Austrijos, Liberijos, Naujosios Zelandijos) administracinis teritorinis vienetas.

žr. Grakchas Gajus Sempronijus, Grakchas Tiberijus Sempronijus.

(lot. Gaius Sempronius Gracchus; 153-121 m. pr. Kr.), Romos respublikos politikas iš garsios patricijų Sempronijų giminės, populiarus partijos lyderis, Tiberijaus Grakcho brolis ir jo politikos tęsėjas.

(lot. Tiberius Sempronius Gracchus; 162-133 m. pr. Kr.), Romos respublikos politikas iš garsios patricijų Sempronijų giminės, populiarus partijos lyderis, Gajaus Grakcho vyresnysis brolis.

(isp. grandes iš lot. grandis – didis, svarbus):
1. viduramžių Ispanijoje aukščiausias dvarininko arba dvasininko titulas.
2. XVI-XX a. (iki monarchijos nuvertimo 1931 m.) Ispanijos didikų titulas.

(rus. graždanskij šrift), kirilikos modifikacija, Petro I iniciatyva 1708 m. pradėta vartoti Rusijoje pasaulietinėje spaudoje.

titnaginis arba kaulinis kailių dirbimo, gramdymo ir minkštinimo įrankis. Titnaginiai gremžtukai pagal formą būna galiniai (ašmenys gale), šoniniai (ašmenys viename ar kitame šone), apvalieji (ašmenys iš visų pusių).

metų skaičiavimo sistema, 1582 m. įvesta popiežiaus Grigaliaus XIII bule.

(Gregorius IX; tikr. Ugolino de Segni; apie 1145-1241), popiežius nuo 1227 m.

(Gregorius VII; tikr. Hildebrandus; apie 1015-1085), popiežius nuo 1073 m., Bažnyčios reformatorius.

(1866-1850), gydytojas, politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926), vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovų.

(1924-1987), Lietuvos SSR valstybės, komunistų partijos veikėjas. Redagavo laikraščius „Tarybinis Rokiškis“, „Valstiečių laikraštis“, „Raudonoji žvaigždė“ (1944-1953). 1974-1987 m. LKP CK I sekretorius, Lietuvos SSR valstybės vadovas.

(tekstuose „Griun“ planas; vok. gruen – žalias), nacistinės Vokietijos planas Čekoslovakijai užgrobti, parengtas A. Hitlerio nurodymu 1938 m. pavasarį.