Žodynas

(mirė 1539), Naugarduko, Polocko, Trakų vaivada. 1522 m. mirus Mikalojui Radvilai, tapo Vilniaus vaivada ir LDK kancleriu. Tvirtino LDK savarankiškumą, stengėsi padaryti ją kuo mažiau priklausomą nuo Lenkijos. Prisidėjo prie I Lietuvos Statuto (1529) parengimo. Jo iniciatyva į ši dokumentą įtraukti draudimai svetimšaliams įsigyti Lietuvoje turtų ir užimti tarnybas.

(mirė 1458), didžiųjų Lietuvos kunigaikščių Vytauto ir Švitrigailos rūmų maršalka 1430-1431 m. Dalyvavo 1432 m. Žygimanto Kęstutaičio sąmoksle prieš Švitrigailą. 1440 m. jo remiamą trylikametį Jogailos sūnų Aleksandrą paskelbus didžiuoju kunigaikščiu, tapo faktišku LDK vyriausybės vadovu. 1440-1443 m. Trakų vaivada, 1443-1458 m. Vilniaus vaivada ir LDK kancleris. Kovojo dėl LDK suverenumo, siekė atsiimti iš Lenkijos šios užgrobtą vakarinę Podolę.

(lot. Gothi, Gothones, Gutones), rytinės germanų gentys.

viduramžių architektūros ir dailės stilius, išaugęs iš romaninio stiliaus XII a. viduryje Prancūzijoje. XIII-XV a. vyravo daugelyje Europos šalių. Greta Renesanso egzistavo iki XVII a. Vyraujanti statybinė medžiaga buvo akmuo, Vidurio Europoje naudotos plytos. Gotikiniams religiniams pastatams būdinga vertikalus erdvės skaidymas, skliautai su nerviūromis, kontraforsai ir arkbutanai, konstruktyvinės smailėjančios arkos, ažūrinės bokštų viršūnės, vitražai, gausios skulptūros, reljefiniai akmens ornamentai.

atsirado XVI a. pradžioje. Erazmas Stela (apie 1450-1521) ėmėsi įrodinėti, kad būtent germanai buvę seniausieji Prūsijos rytinės dalies (ir Mažosios Lietuvos) gyventojai.

(sutr. iš rus. Glavnoe političeskoje upravlenije), Vyriausioji politinė valdyba. Žr. Valstybės saugumo komitetas.

(vok. Graf):
1. Vakarų Europoje ankstyvaisiais viduramžiais pareigūnas, turintis administracinę, teisminę ir karinę valdžią; nuo IX a. grafo pareigos buvo skiriamos iki gyvos galvos, vėliau paveldimos; panaikinus feodalinį susiskaldymą – aristokratų titulas;
2. paveldimasis Rusijos bajorų titulas, kurį įvedė Petras I.

(vok. Grafschaft):
1. ankstyvaisiais viduramžiais – administracinis teritorinis vienetas, virtęs paveldima grafo valda;
2. kai kurių šalių (JAV, Didžiosios Britanijos, Airijos, Kanados, Austrijos, Liberijos, Naujosios Zelandijos) administracinis teritorinis vienetas.

žr. Grakchas Gajus Sempronijus, Grakchas Tiberijus Sempronijus.

(lot. Gaius Sempronius Gracchus; 153-121 m. pr. Kr.), Romos respublikos politikas iš garsios patricijų Sempronijų giminės, populiarus partijos lyderis, Tiberijaus Grakcho brolis ir jo politikos tęsėjas.

(lot. Tiberius Sempronius Gracchus; 162-133 m. pr. Kr.), Romos respublikos politikas iš garsios patricijų Sempronijų giminės, populiarus partijos lyderis, Gajaus Grakcho vyresnysis brolis.

(isp. grandes iš lot. grandis – didis, svarbus):
1. viduramžių Ispanijoje aukščiausias dvarininko arba dvasininko titulas.
2. XVI-XX a. (iki monarchijos nuvertimo 1931 m.) Ispanijos didikų titulas.

(rus. graždanskij šrift), kirilikos modifikacija, Petro I iniciatyva 1708 m. pradėta vartoti Rusijoje pasaulietinėje spaudoje.

titnaginis arba kaulinis kailių dirbimo, gramdymo ir minkštinimo įrankis. Titnaginiai gremžtukai pagal formą būna galiniai (ašmenys gale), šoniniai (ašmenys viename ar kitame šone), apvalieji (ašmenys iš visų pusių).

metų skaičiavimo sistema, 1582 m. įvesta popiežiaus Grigaliaus XIII bule.

(Gregorius IX; tikr. Ugolino de Segni; apie 1145-1241), popiežius nuo 1227 m.

(Gregorius VII; tikr. Hildebrandus; apie 1015-1085), popiežius nuo 1073 m., Bažnyčios reformatorius.

(1866-1850), gydytojas, politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926), vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovų.

(1924-1987), Lietuvos SSR valstybės, komunistų partijos veikėjas. Redagavo laikraščius „Tarybinis Rokiškis“, „Valstiečių laikraštis“, „Raudonoji žvaigždė“ (1944-1953). 1974-1987 m. LKP CK I sekretorius, Lietuvos SSR valstybės vadovas.

(tekstuose „Griun“ planas; vok. gruen – žalias), nacistinės Vokietijos planas Čekoslovakijai užgrobti, parengtas A. Hitlerio nurodymu 1938 m. pavasarį.

(tekstuose „Grobio dalijimo“ sistema; angl. Spoils System), vienas valstybės administracijos organizavimo būdų, kai valdininkų vietas skirsto rinkimus laimėjęs kandidatas savo pagalbininkams ir kitiems asmenims, prisidėjusiems priėjo pergalės. Tokia sistema buvo XIX a. JAV, bet palengva ją išstūmė biurokratinis valstybės administracijos organizavimo būdas.

vokiečių kronikininkas (apie 1470-1530 ar 1531). 1510-1530 m. parašė „Prūsijos kroniką“, kurioje daug etnografinių ir istorinių duomenų apie Prūsiją ir jos gyventojus. 

žr. Valstybės perversmas Lietuvoje.

1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos krašto tarybos paskelbtas dokumentas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo su sostine Vilniumi ir visų jos valstybinių ryšių, kuriuos ji turėjusi su kitomis tautomis, nutraukimo. Jame prašoma Vokietijos apsaugos ir pagalbos ir pasisakoma už Lietuvos valstybės amžinus ir tvirtus ryšius su Vokietija.

(1890-1941), lietuvių skulptorius. Sukūrė paminklinių, dekoratyvinių, portretinių, antkapinių skulptūrų: S. Daukanto Papilėje, Vytauto Didžiojo Jurbarke ir Kaune, V. Kudirkos Kudirkos Naumiestyje ir kt.

(lot. gubernator – valdytojas):
1. daugelyje šalių (D. Britanijoje, JAV, Danijoje ir kt.) aukščiausiasis didžiausio administracinio teritorinio vieneto (valstijos, provincijos, gubernijos) pareigūnas;
2. aukščiausiasis kolonijų pareigūnas;
3. Rusijoje iki 1917 m. aukščiausiasis gubernijos, šiandieninėje – srities, krašto, miesto (pvz. Sankt Peterburgo, Pskovo) administracijos pareigūnas;
4. Klaipėdos krašto vyriausiasis administracinis pareigūnas 1923-1939 m.

XVIII a. pab.-XX a. pr. Rusijos imperijos teritorinis vienetas, administruojamas caro paskirto gubernatoriaus.

etnonimas, kuriuo I tūkstantmečio viduryje vadinti slavai. Šiems suskilus į rusus, ukrainiečius ir baltarusius (tautybės galutinai susiformavo XVI a.), gudais vis labiau vadinti baltarusiai, o nuo XIX a II pusės – daugiausia tik jie. XX a. 5 deš. etnonimas gudai oficialiai pakeistas etnonimu baltarusiai.

santrumpa iš rusų k. „Glavnoje upravlenije ispravitelno-trudovych lagerej“ (Vyriausioji pataisos darbų stovyklų valdyba). SSRS saugumo skyrius, prižiūrėjęs priverčiamojo darbo stovyklas (nuo 1924 m.). GULAG’u vadinama ir pati priverčiamojo darbo stovykla, ir tokių stovyklų sistema.

dinastija, valdžiusi Š. Rytų Indiją IV a. vid.-VI a. vid.