Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Herodotas | (gr. Herodotos, apie 484-apie 430 pr. Kr.), sen. graikų istorikas, keliautojas, vadinamas „istorijos tėvu“. |
Heroldas | (vok. Herold, iš lot. heroldus), viduramžiais rūmų bei riterių turnyrų šauklys ir tvarkdarys. Atlikdavo ir herbininko – herbų eksperto funkcijas, sudarinėdavo herbų sąvadus. |
Herulai | (lot. heruli), sen. germanų gentys, gyvenusios Skandinavijoje ir Jutlandijos pusiasalyje. |
Heruliškoji lietuvių kilmės teorija | teorija, atsiradusi XVI a. viduryje ir teigusi, kad Pabaltijo gyventojai yra herulų – germanų genties, gyvenusios Skandinavijoje, Jutlandijos pusiasalyje, palikuonys. Ją paskleidė A. Vijūkas-Kojelavičius. |
Hesas Rudolfas | (Rudolph Hess; 1894-1987), nacistinės Vokietijos politikas. Nuo 1925 m. asmeninis A. Hitlerio sekretorius, nuo 1933 m. Nacionalsocialistų partijos pirmininko pavaduotojas. |
Hesiodas | (gr. Hesiodos, VIII a. pr. Kr. pab.-VII a. pr. Kr. pr.), sen. Graikijos poetas, kilęs iš Kimės miesto Bojotijoje. Svarbiausi kūriniai: „Darbai ir dienos“, „Teogonija“. Pirmajame aprašė sen. graikų žemės ūkio darbus, gyvenseną, antrajame pirmą kartą pamėgino susisteminti sen. graikų dievų panteoną, paaiškinti dievų, kilmę ir genealogiją. |
Hetera | (gr. hetaira – draugė, bičiulė), sen. Graikijoje – išsilavinusi, netekėjusi ir nepriklausomai gyvenanti moteris. |
Hibridinė kultūra | vėlyvojo paleolito (IX-VIII tūkstm. pr. Kr.) kultūra. Atsirado Svidrų, Arensburgo ir Bromės kultūrų sąveikoje. Paplitusi nuo Nemuno iki Oderio. Šiai kultūrai priklauso didžioji paleolitinių stovyklų Lietuvoje dalis. |
Hidronimika | mokslas, tiriantis vandenvardžius – jūrų, ežerų, tvenkinių, upių, griovių, šaltinių, įlankų, pelkių, liūnų, brastų – vardus. |
Hidžra | (arab. hijra – išsikėlimas, išėjimas), Mahometo ir jo pasekėjų persikėlimas iš Mekos į Mediną 622 m. |
Hierarchija | (gr. hieros – šventas + arche – valdžia), nuosekli tarnybinių pakopų, titulų, pareigų seka nuo žemesniųjų prie aukštesniųjų pagal pavaldumą. |
Hieratinis raštas | (gr. hieratikos – apeiginis, šventas), greitraštis, susiformavęs Egipte XIX a. pr. Kr. iš hieroglifų religiniams tekstams rašyti ir susirašinėti. Rašmenys paprastesni, neturi hieroglifams būdingų vaizdinių elementų. |
Hieroglifai | (gr. hieros – šventas ir glyphe – raižinys): |
Himansas Polis | (1865-1941), Belgijos istorikas, valstybės veikėjas, užsienio reikalų ministras (1918-1935), Belgijos atstovas Tautų Sąjungoje (1920-1925). 1921 m. parengė du Lenkijos ir Lietuvos sutarties projektus, vad. Himanso projektu. |
Himanso projektas | 1921 m. per Lietuvos ir Lenkijos derybas pasiūlytas projektas, turėjęs padėti išspręsti ginčą dėl Vilniaus. Jį pasiūlė Tautų Sąjungos tarybos pirmininkas (Belgijos užsienio reikalų ministras) P. Himansas. |
Himleris Heinrichas | (Heinrich Himmler; 1900-1945), nacistinės Vokietijos politikas, Berlyno gauleiteris (nacistų partijos apskrities vadovas), SS reichsfiureris (nuo 1929), gestapo vadovas (nuo 1936). |
Hindenburgas Paulis fon | |
Hipokratas | |
Hitleris Adolfas | |
Ho Ši Minas | |
Hobsas Tomas | (Thomas Hobbes; 1588-1679), anglų filosofas, mąstytojas, pirmasis sukūręs uždarą empirinę sistemą diskutuodamas su R. Dekartu, aiškindamasis gamtamokslinę filosofiją bei polemizuodamas su filosofijos tradicijomis. |
Hohencolernai | (Hohenzollern), Brandenburgo kurfiurstų (1415-1701), Prūsijos karalių (1701-1918), Vokietijos imperatorių (1871-1918) dinastija. |
Hohencolernas Albrechtas | (1490-1568), paskutinysis Kryžiuočių ordino magistras (nuo 1511) ir pirmasis Prūsijos hercogas. Sekuliarizavo Kryžiuočių ordiną ir įteisino liuteronybę. |
Hohenštaufenai | (Hohenstaufen), Vokietijos karalių ir imperatorių dinastija (1138-1254). |
Holokaustas | (lot. holocaustum – sudeginta auka), 1939-1945 m. Trečiojo reicho nacių režimo vykdytas žydų persekiojimas ir naikinimas Vokietijoje ir jos okupuotose valstybėse. |
Holšteino doktrina | Vokietijos Federacinės Respublikos (VFR) 1955-1971 m. užsienio politikos programa, skelbianti, kad valstybės, pripažįstančios VDR, negali turėti diplomatinių santykių su VFR. Šią doktriną 1955 m. pasiūlė VFR užsienio reikalų ministras V. Holšteinas. |
Homeras | |
Homo erectus | (lot.), stačiasis žmogus. Tolimi dabartinio žmogaus protėviai, gyvenę maždaug prieš 1,8 mln.-300 tūkst. m. Atsirado Afrikoje iš Homo habilis. |
Homo habilis | (lot.), sumanusis žmogus. Seniausias Homo genties atstovas. Gyveno R. Afrikoje prieš 2,5-1,6 mln. m. Tarpinė rūšis tarp australopiteko ir Homo erectus. Pripažįstama, kad nuo jo prasideda tikslinga darbinė veikla, t. y. žmonijos istorija. |
Homo sapiens | (lot.), protingasis žmogus. Šiuolaikinio žmogaus biologinė rūšis, atsiradusi Afrikoje, į pietus nuo Sacharos, prieš 140-280 tūkst. m. iš vienos vėlyvojo Homo erectus formų. |