Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Kromvelis Oliveris | |
Kronas | (gr. Kronos), sen. graikų mitologijoje vienas iš 7 titanų, jauniausias Urano (Dangaus) ir Gėjos (Žemės) sūnus. Motinos ir brolių padedamas, nuvertė Uraną ir kartu su žmona Rėja įsiviešpatavo pasaulyje. Bijodamas netekti valdžios, rijo ką tik gimusius savo vaikus. Tik Dzeusui pavyko išsigelbėti ir nuversti tėvą nuo sosto. |
Kronika | (gr. chronikos – susijęs su laiku): |
Kronštato sukilimas | tvirtovės, esančios Kotlino saloje prie Peterburgo, kareivių ir Baltijos laivyno jūreivių antibolševikinis sukilimas 1921 m. vasario 28 - kovo 18 d. Vadovavo eserai ir menševikai. Tikslas – nuversti bolševikų diktatūrą, atkurti demokratinę respubliką. Sukilimas buvo žiauriai nuslopintas, bet privertė bolševikus panaikinti karinį komunizmą ir įvesti NEP'ą. |
Krupavičius Mykolas | |
Krupskaja Nadežda | (1869-1939), Rusijos revoliucionierė, V. Lenino žmona ir pagalbininkė. |
Kruvinasis sekmadienis | darbininkų eitynių sušaudymas Sankt Peterburge 1905 m. sausio 22 d. (senuoju st. sausio 9 d.). |
Krymo chanatas | XV-XVIII a. gyvavusi totorių valstybė Kryme. |
Krymo karas | 1853-1856 m. Rusijos karas su Turkija ir jos sąjungininkėmis Didžiąja Britanija, Prancūzija, Sardinijos karalyste dėl įtakos Artimuosiuose Rytuose. |
Krymo konferencija | |
Kryžiaus žygiai | |
Kryžiuočių ordinas | |
Kserksas | (gr. Xerxes), Persijos karalius 485-465 m. pr. Kr., Darėjo I sūnus. Numalšinęs sukilimus Egipte ir Babilonijoje, 480 m. pr. Kr. surengė karo žygį į Graikiją. Nugalėjęs prie Termopilų perėjos, buvo sumuštas prie Salamino ir Platėjos. 465 m. pr. Kr. sąmokslininkų nužudytas. |
Kubos revoliucija | kova prieš F. Batistos diktatūrą 1956-1959 m., atvedusi į valdžią radikalią ginkluotą F. Kastro vadovaujamą opoziciją. |
Kudirka Vincas | |
Kukas Džeimsas | |
Kuklusklanas | rasistinė slapta organizacija JAV. Susikūrė 1865 m. po pilietinio karo. Priešinosi vergijos panaikinimui ir reikalavimams suteikti lygias teises juodaodžiams. Išpuoliuose naudojo linčo teismą, terorizavo ne tik juodaodžius, bet ir juos palaikiusius baltaodžius amerikiečius. 1871 m. buvo uždraustas, bet savo veiklą tęsė pogrindyje. |
Kūlgrinda | slaptas vingiuotas kelias per pelkę, ežerą ar upę, grįstas medžiais ir akmenimis. Baltų kraštuose kūlgrindų būta 4-6 m pločio, 0,5 km ir daugiau ilgio. Jos dažniausiai vedė į piliakalnius. Prūsų gentys tiesė kūlgrindas jau pirmaisiais amžiais po Kristaus, o lietuviai daugiausiai ankstyvaisiais viduramžiais. |
Kulidžas Kalvinas | |
Kulikovo mūšis | Kulikovo lauke įvykęs Rusios ir mongolų-totorių kariuomenių mūšis 1380 m. rugsėjo 8 d. Dešiniajame Dono krante, prie Nepriadvos upės, rusų kariuomenė, vadovaujama Maskvos didžiojo kunigaikščio Dmitrijaus Doniečio sutriuškino Aukso Ordos pajėgas. |
Kulmo teisė | Magdeburgo teisės atmaina. Atsirado 1233 m., kai Kryžiuočių ordino magistras suteikė Kulmui (Chelmnui) savivaldos teisę. Lietuvoje Kulmo teisę 1491 m. gavo Medininkai (dabartiniai Varniai), 1610 m. – Nida, 1693 m. – Juodkrantė. |
Kulmo žemė | |
Kultūra | (lot. cultura – apdorojimas, ugdymas, tobulinimas, vystymas), žmogaus aktyvios sąveikos su gamta ir visuomene, jo kūrybinių galių ir gebėjimų realizavimas materialinėms bei dvasinėms vertybėms kurti. Istoriškumo, socialumo ir etniškumo požiūriais kultūros sąvoka išreiškiama epochų, visuomeninių formacijų, tautų, visuomenės sluoksnių, materialinio ir dvasinio gyvenimo lygmenimis, taip pat įvairiomis žmonių veiklos (darbo, žemės ūkio, buities, kalbos, meno, fizine, elgesio, gyvensenos) sferomis. |
Kultūrinė revoliucija | žr. Didžioji proletarinė kultūrinė revoliucija. |
Kultūrinis sluoksnis | žmonių gyvenamoje vietoje per ilgesnį laiką iš organinių, buitinių, statybinių, gamybinių liekanų susidarantis sluoksnis, laikomas pagrindiniu gyvenvietės požymiu. |
Kulvietis Abraomas | (apie 1510-1545), vienas lietuvių raštijos pradininkų, kolegijos Vilniuje steigėjas, reformacijos sąjūdžio LDK dalyvis. |
Kumetis | XIX a. viduryje-XX a. pirmoje pusėje – samdytas Lietuvos dvaro darbininkas. |
Kundos kultūra | mezolito laikotarpio archeologinė kultūra, pavadinta 1933-1937 m. tyrinėtos Kundos-Lamasmegio stovyklos vardu. Arealas apima Š. Lietuvą, Latviją, Estiją, Baltarusijos Padauguvį, P. Suomiją. Jai itin būdingi kauliniai ir rago dirbiniai. Titnago dirbiniai su labai išvystyta skeltine technika. Lietuvoje šiuo metu žinoma apie 20 Kundos kultūros stovyklų ir apie 40 radimviečių. |
Kunigaikštis | 1. karo vadas, srities, žemės valdovas Lietuvos ir kitų kraštų feodalinėse visuomenėse; |
Kuomintangas | žr. Gomindanas. |