Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Manerheimo linija | Suomijos gynybiniai įtvirtinimai, įrengti 1929-1939 m. Karelijos sąsmaukoje palei sieną su SSRS. Pavadinta jos iniciatoriaus maršalo K. G. Manerheimo vardu. |
Manifestas | (lot. manifestus – aiškus, akivaizdus): |
Mantijos bajoras | bajoras XVI-XVII a. Prancūzijoje, nusipirkęs bajorystę arba ją įgijęs intelektualine veikla. |
Manufaktūra | (lot. manufactura iš manus – ranka + facio – darau), įmonė, kurioje gamyba paremta samdomu rankų darbu ir darbo pasidalijimu. Pirminė kapitalistinės gamybos forma. |
Manvydai | XIV a. pab.-XVI a. pr. LDK didikų giminė. Daugiausia dvarų turėjo į rytus nuo Ašmenos, gyveno Žiuponyse. |
Mao Dzedongas | (Mao Zedong, Mao Tsetung; 1893-1976), Kinijos revoliucionierius, politikas, Kinijos komunistų partijos (KKP) pirmininkas (1945-1976). |
Maoizmas | Mao Dzedongo vadovaujamos Kinijos komunistų partijos (KKP) sukurta socialinės revoliucijos strategija, marksizmą-leninizmą pritaikant Kinijos sąlygoms (XX a. 3 deš.-1976). |
Maras | žmogaus ir gyvūnų infekcinė liga. Infekcijos šaltinis – sergantys graužikai (pelės, žiurkės), parazitai. Užsikrečiama įkandus užkrėstai blusai, o taip pat nuo sergančio žmogaus per orą. |
Maratas Žanas Polis | |
Maratono mūšis | mūšis, įvykęs 490 m. pr. Kr. rugsėjo 12 d. Maratono lygumoje (apie 42,2 km nuo Atėnų) tarp persų ir graikų. Miltiado vadovaujami atėniečiai sutriuškino į Atėnus žygiuojančią persų kariuomenę. |
Mardukas | sen. babiloniečių saulės, griaustinio ir audrų dievas, dangaus ir žemės kūrėjas ir valdovas, žmonių geradarys ir valdovų globėjas. |
Margas | Europos šalių žemės ploto matavimo vienetas, LDK lygus 0,71 ha. Lietuvoje imtas naudoti per Valakų reformą XVI a. viduryje. |
Margiris | lietuvių kunigaikštis. Kronikose minima, kad jis vadovavo Pilėnų pilies gynybai (1336). Nepajėgdami atsilaikyti prieš pranašesnes priešo pajėgas Margiris ir likę gynėjai nusižudė. XIX ir XX a. istoriografinėje ir grožinėje literatūroje išgarsintas kaip nacionalinis didvyris. |
Marienburgas | kryžiuočių ordino sostinė, dabartinis Lenkijos miestas Malborkas. |
Marija Teresė | (Maria Theresia; 1717-1780), Šv. Romos imperijos imperatorienė (1745-1780), Austrijos erchercogienė, Vengrijos ir Čekijos karalienė (1740-1780). |
Marija Tiudor | (Mary Tudor; 1516-1558), Anglijos karalienė Marija I (1553-1558). Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Ispanijos princesės Kotrynos Aragonietės dukra. |
Marijonai | (Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija), iki 1909 m. katalikų vienuolių ordinas, vėliau – kongregacija. |
Marionetė | (pranc. Marionnette – mažybinė Marijos vardo forma), asmuo ar valstybė, klusniai vykdanti kitų valią. |
Markas Polas | |
Markgrafas | (vok. Markgraf), pasienio valdos, markos, valdytojas Frankų valstybėje VIII-XIX a. Viduramžių Vokietijoje dauguma markgrafų virto kunigaikštysčių valdovais. |
Markitantas | (vok. Marketender iš it. mercatente – pirklys), prekiautojas, lydintis kariuomenę karo žygių ar manevrų metu. Dažniausiai prekiaudavo maistu ir kareivių buities reikmenimis. |
Markizas | (pranc. marquis): |
Marksas Karlas | |
Marksizmas | politinė, ekonominė ir socialinė doktrina, sukurta XIX a. K. Markso ir jo sekėjų. |
Maršalka | 1. XV-XVIII a. LDK aukšto rango centrinės valdžios pareigūnas, atsakęs už valdovo asmens saugumą ir jo aplinkos viešąją tvarką; |
Maršalo planas | Europos ekonominio atstatymo planas, veikęs 1948-1951 m., kurį 1947 m. Harvardo un-te išdėstė JAV valstybės sekretorius Dž. Maršalas. |
Martelis Karolis | (lot. Carolus Martellus; 717-732), Frankų valstybės majordomas, beneficijų reformos iniciatorius. |
Masalskiai | LDK ir Rusijos bajorų giminė. Žymesnės reikšmės politiniame Lietuvos gyvenime turėjo tik XVIII a. II pusėje. |
Masalskis Ignotas Jokūbas | (1726 ar 1729-1794), Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinis ir bažnytinis veikėjas, Vilniaus vyskupas, švietėjas. 1773-1780 m. Edukacinės komisijos pirmininkas. |
Masalskis Mykolas Juozapas | (mirė 1768), Gardino maršalkos Jono Masalskio sūnus. 1726 m. ėjo Lietuvos raštininko pareigas, 1737 m. – Mstislavlio vaivada, 1744 m. tapo Vilniaus kaštelionu ir Lietuvos lauko etmonu. Nuo 1762 m. – didysis Lietuvos etmonas. |