Žodynas

(pranc. terrorisme iš lot. terror – baimė, siaubas), nusikalstama veikla, kuriai būdinga teroro naudojimas arba grasinimas susidoroti smurtu, nukreiptu prieš civilius asmenis arba civilinius taikinius. 

parlamentui reikalaujant, Anglijos karaliaus Karolio II 1673 m. pasirašytas aktas, pagal kurį asmenys, skiriami į valstybės administracijos arba kariuomenės tarnybą, turėjo atsiriboti nuo Romos katalikų tikėjimo ir išpažinti anglikonybę.

(gr. Thetis), sen. graikų mitologijoje – gražuolė jūrų nimfa, viena iš 50 jūrų ramybės ir grožio dievo Nerėjo dukterų, Trojos karo didvyrio Achilo motina, Tesalijos karaliaus Pelėjo žmona.

(gr. tetrarchia – keturvaldystė), Romos imperijos valdymo sistema 293-131 m., įvesta imperatoriaus Diokleciano. Pagal ją imperijoje valdžią dalijosi 4 tetrarchai: 2 vyresnieji, turėję augustų titulus, ir 2 pagalbininkai, vadinti cezariais (įpėdiniai).

feodalinė paveldima žemės valda ir su ja susijusi feodalinė teisė turėti priklausomų valstiečių.

(Lietuvos konservatoriai), Lietuvos Respublikos nuosaiki dešiniojo centro partija, įkurta Atgimimo sąjūdžio pagrindu (1993 05 01).

Kinijos demokratinis sąjūdis, kurio kulminacija – įvykiai Tiananmeno aikštėje Pekine 1989 m. balandžio-birželio mėn.

Seimo, savivaldybių tarybų narių rinkimas be tarpininkų.

(Tigranas Didysis; 140 pr. Kr.-55 pr. Kr.), D. Armėnijos karalius 95-55 m. pr. Kr. Suvienijo armėnų žemes, užėmė Mesopotamiją, Siriją, ilgai kovojo su Roma, 69 m. pr. Kr. Lukulo sutriuškintas prie Tigranokerto. 66 m. pr. Kr. pakluso Pompėjui tapdamas Romos vasalu.

XIV-XVIII a. LDK žemesnysis feodalinis pareigūnas. XIV a. ir XV a. I pusėje buvo didžiojo kunigaikščio dvaro administratorius. Prie LDK prijungtose nelietuviškose srityse tijūnas buvo vadinamas didžiojo kunigaikščio vietininku.

(1904-1969), lietuvių poetas. Satyrinio savaitraščio „Kuntaplis“ redaktorius (1933-1940). 1947-1963 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Išleido poezijos, parodijų, feljetonų rinkinių, poemų („Dičius“ (1934), „Usnynė“ (1949) ir kt.), romanų („Ministerijos rožė“ (1931) ir kt.). Vertė į lietuvių kalbą A. Puškino, N. Nekrasovo, I. Krylovo ir kitų užsienio autorių kūrinius.

taikos sutartis tarp Rusijos ir Prancūzijos, sudaryta 1807 m. birželio 25 d. Tilžėje po Napoleono kariuomenės pergalės rusų-prūsų-prancūzų 1806-1807 m. kare.

(gr. timokratia iš timē – turtas, įvertinimas + kratos – valdžia), pagal Aristotelio politinę doktriną, valdymo forma, kurioje valdžios dydis ir teisės į valdžią tiesiogiai proporcingos turimam turto dydžiui. Sen. Atėnuose timokratiją įvedė Solonas.

(Tamerlanas; 1336-1405), Čingischano palikuonis, Vidurinės Azijos karvedys. Timūridų dinastijos pradininkas. Emyras (nuo 1370).

(gr. tyrannis – neribota valdžia), sen. Graikijos polių valdymo forma, paremta vienvaldystės principu. Tironija sen. Graikijoje iš tiesų nereiškė žiauraus, nežmoniško valdymo, o toks neigiamas supratimas susiklostė demokratiniuose graikų poliuose V a. pr. Kr., apskritai neigiant vieno asmens valdžios galimybę.

LDK didikų, grafų, bajorų giminė. Iškilo XVI a. II pusėje, o didžiausią politinę galią įgijo XVII a.

(1814-1873), istorikas, archeologas, kolekcininkas, muziejininkas. Grafas.

(Josip Tito; tikr. Brozas; 1892-1980), Jugoslavijos politinis, tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas, maršalas. 1945-1953 m. vyriausybės vadovas. 1953-1980 m. Jugoslavijos prezidentas.

(Louis Adolphe Thiers; 1797-1877), Prancūzijos visuomenės ir politikos veikėjas. Istorikas. 1871-1873 m. Respublikos prezidentas. Parašė daugiatomę „Prancūzijos revoliucijos istoriją“. Konstitucinės monarchijos šalininkas.

(1941-1942), D. Britanijos ir Britų Sandraugos kariuomenės Tobruke (uostas Libijoje) apgultis Antrojo pasaulinio karo metais.

(mirė 1406), Aukso ordos chanas (nuo 1380 m.).

(lot. toga), viršutinis sen. romėnų drabužis, dėvimas ant tunikos. Didelis ovalo formos (6 x 2 m) vilnonės medžiagos gabalas, apsisiaučiamas ant kūno.

tarptautinio karinio tribunolo Tol. Rytams tarptautinis teismo procesas, po II pasaulinio karo vykęs Tokijuje 1946-1948 m. ir už karo nusikaltimus teisęs Japonijos vadovus.

bolševikų įkurta buferinė valstybė R. Sibire ir Tol. Rytuose 1920-1922 m. Sostinė Čita. Plotas 1,5 mln. km², gyventojų apie 1,8 mln. Bolševikams sutriuškinus baltagvardiečius, Japonijai išvedus kariuomenę iš Chabarovsko ir Vladivostoko, respublika 1922 m. susivienijo su RSFSR.

karinė indėnų toltekų valstybė X-XII a. (dab. Centr. Meksikos teritorijoje). Sostinė Toljanas.

 

(port. Tonquin), Europoje vartotas Š. Vietnamo pavadinimas XVI-XIX a. Prancūzijos kolonijinio valdymo metu buvo paskelbtas Tonkino protektoratas, gyvavęs 1884-1945 m. Vietnamiečiai oficialiai šio pavadinimo niekada nevartojo.

mokslas, tiriantis vietovardžius, jų kilmę, vartojimą ir raidą.

penkios pirmosios Senojo Testamento knygos (Penkiaknygė). Joje surašytas Dievo įstatymas, duotas Mozei ant Sinajaus kalno.

(angl. tories), politinė partija Anglijoje, susikūrusi XVII a. pab. Pagal nusistovėjusį konstitucinį kompromisą pasisakė už karaliaus institucijos išlaikymą, konfesiniu požiūriu rėmė Anglikonų bažnyčią. Šiuolaikinės Konservatorių partijos pirmtakai.

LDK ir Lenkijos sutartis su Kryžiuočių ordinu po 1409-1410 m. karo, 1411 m. pasirašyta Torūnėje.