Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Revizinė siela | XVIII-XIX a. Rusijos imperijoje – prievolinių luomų vyriškis, įrašytas į revizijų sąrašus. Nuo revizinio asmens buvo imamas pagalvės mokestis. |
Revizionistinė valstybė | (lot. revisio – peržiūrėjimas), valstybė, siekianti pakeisti esamą padėtį (savo santykius su kitomis valstybėmis, nusistovėjusią galios pusiausvyrą ir kt.). |
Revizionizmas | socializmo šaka ir darbininkų judėjimo srovė, susiformavusi XIX a. II pusėje kaip atsvara marksizmui. |
Revoliucija | (lot. revolutio – perversmas), žymus gamtos, visuomenės, kultūros pasikeitimas, perversmas. |
Revoliucija ryja savo vaikus | Prancūzijos revoliucijos metais atsiradęs posakis „Revoliucija kaip Saturnas ryja savo vaikus“, apibūdinęs jakobinų susidorojimą su sukilusiais Vandėjos valstiečiais. Posakio autorius – žirondistas P. Vernjo. |
Rėza Martynas Liudvikas | (1776-1840), evangelikų liuteronų kunigas, teologas, poetas, tautosakininkas. Rinko, tyrinėjo ir skelbė lietuvių liaudies dainas. Išleido pirmą lietuvių liaudies dainų rinkinį „Dainos“ (1825). Rašė eilėraščius vokiečių kalba. Išleido K. Donelaičio „Metus“ (1818). Parašė „Lietuviškosios Biblijos istoriją“ (1816 m., vokiečių kalba). |
Rezidencija | (lot. residentia iš resideo – lieku (sėdėti) vietoje), valstybės, vyriausybės vadovo ar kito aukšto pareigūno būstinė. Taip pat diplomatinės atstovybės vadovo, valstybės atstovo prie tarptautinės organizacijos būstinė, turinti neliečiamumo statusą |
Rezistencija | (lot. resistentia – pasipriešinimas), judėjimas, kovojantis su kraštą okupavusia valstybe. |
Rezoliucija | 1. trumpa suvažiavimo, susirinkimo ar komiteto išvada svarstytu klausimu; |
Rėžtukas | titnaginis įrankis, siaurais skersiniais ašmenimis kampe. Jis skirtas pjauti kaului ir ragui. Ypač dažnai naudotas paleolito ir mezolito laikotarpiu. |
Ribentropas Joachimas fon | (Joachim von Ribbentrop; 1893-1946), Vokietijos politikas, diplomatas. 1938-1945 m. Vokietijos užsienio reikalų ministras. Sudarė Berlyno-Romos ašies sutartį, pasirašė Molotovo-Ribentropo paktą, atplėšė nuo Lietuvos Klaipėdos kraštą. Niurnbergo teismo nuteistas mirties bausme. |
Riksdagas | (šved. Riksdag), Švedijos parlamentas, 1866-1970 m. buvo dvejų rūmų, nuo 1971 m. – vienerių. Renkamas trejiems metams. sudarytas iš 349 deputatų. |
Rimantienė Rimutė | (g. 1920), lietuvių archeologė, habilituota daktarė. |
Rimbertas | (Rimbertus), arkivyskupas, „Šv. Anscharijaus („Šv. Ansgaro“, „Šv. Anscharo“) kronikos“ autorius. |
Rimberto kronika | pilnas pavadinimas – „Šv. Anscharijaus (Šv. Ansgaro, Šv. Anscharo) gyvenimas“. IX a. pabaigoje užrašė arkivyskupas Rimbertas (Rimbertus). Aprašomi VIII-IX a. įvykiai, tačiau didžiausioji dalis skirta IX a. Dėstoma Danijos, Švedijos ir viso Skandinavijos istorija. Šioje kronikoje detaliai aprašomas danų ir švedų žygis į Apuolę 853 m. Pirmą kartą rašytiniame šaltinyje paminėtas lietuviškas vietovardis. |
Rimša Petras | (1881-1961), skulptorius. 1907 m. kartu su kitais įkūrė Lietuvių dailės draugiją. Nuo 1900 m. dalyvavo parodose, surengė individualinių parodų. Sukūrė skulptūrų, skulptūrinių kompozicijų („Lietuvos mokykla 1864-1904“, „Artojas“ ir kt.), portretų, medalių. |
Ringailė | viena iš trijų Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio dukterų. Spėjama, kad jos motina – antroji Kęstučio žmona Birutė. 1392 m. Ringailė ištekėjo už Mozūrų kunigaikščio Henriko ir, priimdama krikštą, buvo pavadinta Elžbietos vardu. |
Rinka | 1. prekių mainų sfera; pagal mainų objektą skiriama prekių, darbo jėgos ir kapitalo (pinigų) rinkos; teritoriniu ir dydžio požiūriu yra vietinė, nacionalinė (vidaus) ir pasaulinė, arba tarptautinė (užsienio), rinkos; |
Rinkimai | pagal iš anksto nustatytas taisykles atliekama procedūra, kurios metu valstybės piliečiai iš kelių kandidatų renka savo atstovus ar pareigūnus, kuriems bus pavesta valdyti valstybę. Laisvi ir periodiški atstovų rinkimai – svarbiausia demokratinio valdymo įgyvendinimo sąlyga. |
Rinkimų apygarda | valstybės teritorijos dalis, kurioje skaičiuojami ir sumuojami rinkėjų balsai už iškeltus kandidatus. |
Rinkimų apylinkė | rinkimų apygardos teritorinis vienetas. Lietuvoje rinkimų apylinkės teritorijoje turi gyventi ne daugiau kaip 5000 rinkėjų. |
Rinkimų cenzas | (lot. census – įkainojimas, surašymas), būtina sąlyga (tam tikras turtas, amžius, sėslumas ir kt.), leidžianti dalyvauti rinkimuose (rinkti arba būti renkamam). |
Rinkimų kvota | balsų skaičius vienam mandatui gauti. |
Rinkimų kvotos metodas | rinkimų kvotos apskaičiavimas visą rinkėjų skaičių dalijant iš mandatų skaičiaus. |
Rinkimų sistema | balsų skaičiavimo ir rinkimų rezultatų įvertinimo sistema. Yra dvi pagrindinės rinkimų sistemos: arba daugumos atstovavimo (DA) (mažoritarinė), arba proporcingo atstovavimo (PA) bei daug įvairių šių sistemų modifikacijų. |
Rinkimų teisė | teisė dalyvauti rinkimuose. Rinkimų teisė yra dvejopa: aktyvioji (teisė rinkti) ir pasyvioji (teisė būti išrinktam). |
Rinkos ekonomika | ekonominių santykių visuma, kai gamintojas, remdamasis informacija apie rinkoje esamą paklausą ir pasiūlą, priima sprendimus, ką, kaip ir kiek gaminti. Rinkos ekonomikos sistema pažeidžiama tada, kai rinkos mechanizmas funkcionuoja neefektyviai (monopolijų, turtinės diferenciacijos atsiradimo galimybės; rinkos mechanizmo pagrindinių sąlygų nesilaikymas; privačių gamintojų ir vartotojų rinkų patiriamas išorinis poveikis ir pan.). |
Risas | (pagal Dunojaus intako Riso pavadinimą), didžiausias kvartero ledynmetis. Prasidėjo maždaug prieš 400-350 tūkst. metų ir truko apie 300-250 tūkst. metų. |
Rišeljė Armanas | |
Riteris | (vok. Ritter – raitelis), viduramžių Europoje asmuo, priklausantis kariniam bajorų luomui. |