Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Vaza Zigmantas | |
Vazos | Švedijos karalių dinastija (1523-1654), kurios atšaka 1587-1668 m. valdė ATR. |
VČK | (sutr. iš rus. Vsesojuznyj črezvyčajnyj komitet), Visasąjunginis ypatingasis komitetas. Žr. Valstybės saugumo komitetas. |
Vedos | (sanskr. žinojimas, šventasis mokymas), senovės indų šventieji raštai, seniausi indų raštijos paminklai. |
Veimaro Respublika | 1919-1932 m. laikotarpis Vokietijoje. 1918 m. pab. nuvertus kaizerį Vilhelmą II, Vokietija buvo paskelbta respublika. 1919 m. Veimare priimta nauja konstitucija bei kiti demokratinės respublikos įstatymai. Todėl Vokietija, kol galiojo naujoji konstitucija, buvo vadinama Veimaro Respublika. |
Veliuonos pilis | (iki 1315 m. – Junigeda), XIII-XV a. pradžioje buvo vienas iš svarbiausių lietuvių gynybos punktų. Saugojo Panemunę į vakarus nuo Kauno nuo kryžiuočių antpuolių. |
Velykos | seniausia judėjų ir krikščionių šventė. Švenčiama po pavasario lygiadienio (kovo 21 d.), vėliausiai – balandžio 25 d. |
Venclova Antanas | (1906-1971), lietuvių rašytojas. Žurnalo „Trečias frontas“ redaktorius (1930-1931). 1940 m. – „Liaudies seimo“ atstovas. Įėjo į delegaciją, dalyvavo delegacijoje, vykusioje į Maskvą dėl tariamo Lietuvos priėmimo į SSRS. |
Venera | (lot. Venus), sen. romėnų meilės, grožio deivė, tapatinta su graikų Afrodite. Pradžioje veikiausiai sodų, pavasario dievybė. |
Verdeno kautynės | Prancūzijos ir Vokietijos kariuomenių mūšis prie Verdeno Š. Prancūzijoje per I pasaulinį karą, 1916 m. |
Verdeno sutartis | aktas, kuriuo Frankų valstybės imperatoriaus Karolio Didžiojo vaikaičiai Lotaras I, Karolis II Plikagalvis ir Liudvikas Vokietis 843 m. pasidalijo Karolio Didžiojo valdas. |
Vergilijus |
(Publijus Vergilijus Maronas; lot. Publius Vergilius Maro; 70-19 pr. Kr.), žymiausias Augusto laikų sen. romėnų poetas. Gimė netoli Mantujos, mokėsi Mediolane (dab. Milanas), Kremonoje, Romoje. Gyvendamas Romoje priklausė poetų rateliui, globojamam Mecenato. Keliavo po Graikiją. Grįždamas į Romą mirė Brundizijuje. Palaidotas Neapolyje. Žymiausi kūriniai: „Bukolikos“, „Georgikos“, ypač jį išgarsino „Eneida“.
|
Vergovė | visuomeninė sankloda, paremta dalies visuomenės beteisiškumo ir asmeninės priklausomybės įtvirtinimu. Teisiniu požiūriu vergovė – tai tokia padėtis, kai žmogus yra kito žmogaus nuosavybės dalis. Į vergovę patenkama keliais būdais: dėl vergiškos kilmės, karo žygių metu, piratavimo būdu ir už skolas. |
Vermachtas | (vok. Wehrmacht), nacistinės Vokietijos ginkluotosios pajėgos 1935-1945 m. Pradėtas kurti vietoj Reichsvero, 1935 m. įvedus visuotinę karinę prievolę. Vyriausiasis vadas buvo A. Hitleris. |
Versalio taika | 1. JAV ir jų sąjungininkų (Prancūzijos, Ispanijos, Olandijos) taikos sutartis su D. Britanija, pasirašyta 1783 m. Versalyje po JAV nepriklausomybės karo (1775-1783); |
Versalio-Vašingtono sistema | taikos sutarčių su Vokietija, Vengrija, Bulgarija ir kt. valstybėmis teritorinių pasikeitimų, mandatų pasidalijimų visuma. Pradėta kurti Paryžiaus taikos konferencijoje 1919 m., baigta Vašingtono konferencijoje 1922 m. Šią sistemą kūrė ir siekė išsaugoti JAV, D. Britanija, Prancūzija. Sistema pradėjo irti 1936 m. Vokietijai okupavus Reino demilitarizuotą zoną. |
Vespučis Amerigas | |
Vest Indija | (angl. West Indies), salos Atlante, tarp Š. ir P. Amerikos žemynų. Didžiųjų geografinių atradimų metu K. Kolumbo atrastos Antilų salos imtos vadinti Indija, po to paplito pavadinimas Vest Indija, kuris reiškė visą žinomą Ameriką, nes buvo manoma, kad Kolumbas pasiekė Indiją Azijoje. Taip atsirado 2 pavadinimai: Vest ir Ost Indija. Dabartiniu metu taip vadinamos Karibų jūros salos (D. ir M. Antilų, Bahamų). |
Vest Indijos bendrovės | XVII-XVIII a. Olandijos ir Prancūzijos pirklių susivienijimai. Olandijos Vest Indijos b-vė turėjo monopolį prekiauti Amerikoje ir V. Afrikoje, teisę turėti valdų; užgrobė daug žemių Brazilijoje, Vest Indijos salų, dalį Š. Amerikos, bet didelę dalį užėmė D. Britanija ir Portugalija. Prancūzijos Vest Indijos b-vė, skatino prekybą ir kolonizaciją Š. Amerikoje ir V. Afrikoje. |
Vestalės | sen. romėnų židinio deivės Vestos žynės. Vestalės tarnyba teikė garbę giminei, todėl pradžioje jomis galėjo tapti tik 6-10 metų mergaitės iš patricijų šeimų. Privalėjo 30 metų saugoti šventykloje šventąją ugnį, netekėti, būti skaisčios. Už prasižengimus buvo žiauriai baudžiamos, netgi užmūrijamos gyvos. Baigusios tarnybą galėjo tekėti. Įsigalėjus krikščionybei, 382 m. vestalių tarnyba panaikinta. |
Vestfalija | (vok. Westfalen), istorinė sritis Vokietijoje tarp Reino ir Vėzerio upių. 1807 m. Napoleonas I paskelbė Vestčalijos karalystę. 1806 m. įstojo į Reino sąjungą. Nuo 1815 m. Prūsijos provincija. |
Vestfalijos taika | |
Vetinai | dinastija, valdžiusi Saksoniją nuo X a. iki 1918 m. Du dinastijos atstovai – Augustas II ir Augustas III (1697-1763) – valdė ATR. |
Veto | (lot. draudžiu), taisyklė, pagal kurią kolegiali valdžios institucija negali priimti sprendimo, jeigu nors vienas jo narys pasisako prieš. Atsirado senovės Romoje. Taisyklė, pavyzdžiui, veikia JTO Saugumo Taryboje. Ten joks sprendimas negali būti priimtas, kol 5 nuolatiniai jos nariai, turintys veto teisę, nepasieks susitarimo. |
Vice- | (lot. vietoj, kaip), pirmasis sudurtinių tarptautinių žodžių dėmuo, turintis reikšmę: pavaduotojas, padėjėjas, asmuo, užimantis žemesnę vietą, pvz., viceprezidentas, viceadmirolas, vicepirmininkas ir pan. |
Vicekaralystė | nuo XVI a. iki Nepriklausomybės karo Ispanijos valdų Amerikoje administracinis teritorinis vienetas, kurį valdė karališkosios valdžios atstovai vicekaraliai. |
Videvutis | legendinis VI a. prūsų karalius, karo vadas. Kartu su savo vyresniuoju broliu krivių krivaičiu Bruteniu parengė įstatymus ir juos paskelbė prie Balgos pilies. Įstatymai nustatė visų laisvųjų Prūsijos gyventojų teisinę lygybę, uždraudė be sutarties versti žmones dirbti kitų naudai, bajorystę pripažino geriems kariams – „vikriems raiteliams“. |
Viduramžiai | istorijos epocha tarp Antikos ir Naujųjų amžių. Viduramžių terminą pradėta vartoti Renesanso metu. Pradžia laikomas Romos imperijos žlugimas V a., o pabaiga – didžiųjų geografinių atradimų pradžia XV a. pabaigoje. |
Vidurinė Lietuva | Vilniaus krašto ir dalies V. Baltarusijos teritorija, Lenkijos okupuota ir 1920-1922 m. jos traktuota kaip savarankiška valstybė. |
Vidurinieji Rytai | (angl. The Middle East), politinis geografinis terminas, vartojamas daugiausia angliškoje ir prancūziškoje literatūroje vietoj pavadinimo Artimieji Rytai. |