Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta terminų: 3190.
Paieška žodyne:
Terminas Paaiškinimas
Bušida

(jap. bushido – kario kelias, iš buski – karys + do – kelias; visas pavadinimas hagakure busido – jap. hagakure – paslėptas po lapais, t. y. prieinamas tik išrinktiesiems), Japonijos samurajų garbės kodeksas nuo Kamakūros siogūnato laikų, nors pats terminas atsirado XVI a.

Butautas

(mirė 1380 05 07 Prahoje), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio sūnus.

Butigeidis

(mirė apie 1290), Lietuvos didysis kunigaikštis, Skalmanto sūnus. 1285 m. pradėjo valdyti po Daumanto žūties. Apie tiesioginius palikuonis žinių nėra. Spėjama, kad valdė drauge su broliu Butvydu Pukuveru.

Butvydas Pukuveras

(mirė 1294 ar 1295), XIII a. pabaigos Lietuvos kunigaikštis. Istoriko J. Ochmanskio nuomone, buvo Gediminaičių dinastijos pradininko Skalmanto sūnus. Manoma, kad nuo 1283 m. valdė su broliu Butigeidžiu. Šiam mirus (po 1289), tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.

Bychovco kronika

Lietuvos metraštis, plačiojo Lietuvos metraščių sąvado plačiausias variantas. Rašytas greičiausiai 1519-1525 m. Vienintelį išlikusį kronikos nuorašą XIX a. I pusėje turėjo Volkovysko apskrities teisėjas Aleksandras Bychovcas, todėl kronika pavadinta jo vardu.

Bžezinskis Zbignevas

(g. 1928), JAV politologas, Kolumbijos un-to profesorius, totalitarizmo teorijos kūrėjas, žymus antikomunistas. Prezidentaujant Dž. Karteriui buvo JAV saugumo valdybos viršininku. Aktyviai rėmė Baltijos valstybių nepriklausomybės siekius.

Bžostovskis Konstantinas Kazimieras

(1644-1722), Vilniaus vyskupas (nuo 1687). Pagarsėjo kova su Lietuvos etmonu Sapiega.

Bžostovskis Povilas Ksaveras

(1739-1827), LDK valstybės veikėjas, kunigas.

Caras

daugelio slavų valstybių valdovo titulas. Maskvos caru 1547 m. pasiskelbė Ivanas Rūstusis. Nuo 1724 m. Rusijos valdovai šalia caro naudojo imperatoriaus titulą.

Čartizmas

darbininkų judėjimas Anglijoje XIX a. I-oje p.

Čartoriskiai

LDK ir Lenkijos didikų giminė, kildinusi save iš Gediminaičių, o savo pavardę iš Čartorisko miestelio (Ukraina).

Čartoriskis Adomas Jurgis

A. Čartoriskis
A. Čartoriskis
(1770-1861), caro Aleksandro II patarėjas. 1801-1803 m. Aleksandro I slaptojo komiteto narys, 1804-1806 m. Rusijos užsienio reikalų ministras, nuo 1805 m. Rusijos Senato ir Valstybės tarybos narys. 1803-1824 m. Vilniaus švietimo apygardos kuratorius.

Čartoriskis Adomas Kazimieras

(1734-1823), Abiejų Tautų Respublikos didikas. Nuo 1758 m. – Podolės žemių generolas. Lenkijos didikų grupuotės „familija“ kandidatas į Lenkijos sostą. 1773-1781 m. Edukacinės komisijos narys, Gegužės trečiosios konstitucijos šalininkas, Ketverių metų seimo narys. Rėmė menininkus ir mokslininkus, parašė dramų ir literatūros kritikos veikalų.

Čartoriskis Fridrichas Mykolas

(1696-1775), Vilniaus kaštelionas (1722), Lietuvos pakancleris (1724). Augusto III viešpatavimo laikais įgijo didelę įtaką valstybės valdyme. Buvo paveldimos monarchijos ir tvirtos valdžios reikalavusios partijos („familijos“) kūrėjas. 1773 m. kaip kancleris turėjo pasirašyti I ATR padalijimo sutartį.

Čartoriskis Ivanas

Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos šalininkas. 1440 m. kovo 20 d. drauge su broliu Aleksandru Trakuose nužudė Žygimantą Kęstutaitį.

Čartorisko paliaubos

1431 m. paliaubų sutartis tarp Lenkijos ir Švitrigailos valdomos LDK.

Čatal Hiujukas

viena didžiausių VII-VI t-mečio pr. Kr. gyvenviečių Centr. Turkijos pietuose, 50 km į pietryčius nuo Konijos miesto, vienas seniausių pasaulio miestų.

Čaušesku Nikolajė

(1918-1989), Rumunijos valstybės vadovas (1965-1989).

Če Gevara Ernestas

E. Če Gevara
E. Če Gevara
(Ernesto Che Guevara; 1928-1967), P. Amerikos revoliucionierius marksistas, vienas Kubos partizanų lyderių.

Cechas

amatininkų sąjunga viduramžių miestuose, jungianti tos pačios specialybės amatininkus. Cechų taisyklės nustatydavo, kokios kokybės turi būti amatininkų dirbiniai, kokia jų kaina, koks turi būti pameistrių ir mokinių skaičius, darbo dienos trukmė.

Čechavičius Simonas

(1689-1775), dailininkas tapytojas. 1750 m. Varšuvoje įsteigė dailės mokyklą. 1753 ir 1770 m. gyveno Lietuvoje. Nutapė religinių paveikslų įvairioms Lenkijos ir Lietuvos bažnyčioms, portretų.

Čekoslovakų korpuso maištas

čekoslovakų armijos (daugiausia buvusių karo belaisvių, apie 45 tūkst. žmonių) ginkluota kova su sovietų valdžia 1918 m. Pavolgyje, Urale bei Sibire.

Čekų broliai

Čekijos religinė bendruomenė, tęsusi radikaliųjų husitų tradicijas. Atsisakė bažnytinių apeigų, nepripažino kai kurių sakramentų, laisvai rinko dvasininkus. XV-XVII a. persekioti, daugelis emigravo. XVIII a. susijungė su protestantais

Celibatas

(lot. caelibus), Romos katalikų dvasininkams privaloma viengungystė.

Čemberlenas Arturas Nevilis

(Arthur Neville Chamberlain; 1869-1940), D. Britanijos politikas, ministras pirmininkas (1937-1940). 1938 m. pasirašė Miuncheno sutartį, palaidojusią Čekoslovakiją.

Centralizacija

(lot. centralis – vidurinis), ko nors kaupimas, koncentravimas vienoje vietoje, vadovavimo ar valdymo sutelkimas viename centre.

Centralizuota valstybė

centrinei valdžiai pajungtos visos šalies sritys. Pvz., Prancūzijoje iš pradžių karalius pajungė savo valdžion vasalus, o XIII a. atkariavo iš Anglijos karaliaus Normandiją. Atskiras sritis valdė paskirti pareigūnai. Suvienijus šalį, visi gyventojai tapo karaliaus valdiniais.

Centras

(lot. centrum – vidurys), parlamento frakcija, užimanti poziciją tarp dešiniųjų ir kairiųjų.

Centrinė žvalgybos valdyba

(CŽV; angl. Central Intelligence Agency – CIA), 1947 m. įkurtas JAV civilinės ir karinės slaptosios tarnybos koordinacinis centras, pavaldus prezidentui.

Centrinės Amerikos valstybių organizacija

(angl. Organization of Central American States – OCAS; isp. Organization de Estados Centroamericanos – ODECA), organizacija, sukurta 1951 m. siekiant plėtoti regiono valstybių bendradarbiavimą.


Naudota literatūra ir šaltiniai