Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Cenzas | (lot. census – įkainojimas, surašymas): |
Cenzorius | (lot. censor iš censeo – vertinu, skaičiuoju): |
Cenzūra | meno kūrinių, publicistikos, viešų renginių kontrolė siekiant neleisti platinti tam tikrų, dažniausiai valstybinei ideologijai priešiškų, idėjų ar žinių. |
Cheopsas | (egipt. Hufu, Khufu, Khufvei; apie XXVII a. pr. Kr. pr.), antrasis IV Egipto dinastijos faraonas, didžiosios Al Gizos piramidės statytojas, faraono Snofraus ir karalienės Heteferės sūnus. |
Cerkvė | religinis stačiatikių pastatas, maldos namai. |
Cheronėjos mūšis | Atėnų, Tėbų ir kitų graikų polių kariuomenės mūšis 338 m. pr. Kr. prie Cheronėjos miesto Beotijoje su Pilypo II (Aleksandro Didžiojo tėvo) vadovaujama Makedonijos kariuomen. Graikų poliai pralaimėjo ir pripažino Makedonijos hegemoniją. |
Ceterum censeo Carthaginem delendam esse | (lot.) – „Vis dėlto manau, kad Kartaginą reikia sunaikinti“. Graikų rašytojo Plutarcho teigimu, šia sentencija visas savo kalbas Senate pabaigdavo Katonas Vyresnysis, taip atkreipdamas senatorių dėmesį į Kartaginos problemą. |
Cetkin Klara | (Klara Zetkin; 1857-1933), viena Vokietijos komunistų partijos įkūrėjų. |
Cezaris | (pagal Romos karvedžio ir politiko Gajaus Julijaus Cezario vardą), imperatoriaus titulas sen. Romoje. |
Cezaris Gajus Julijus | |
Ciceronas Markas Tulijus | |
Cinai | (Ch'in, Qin; 221-206 pr. Kr.), pirmoji Kinijos imperatorių dinastija, iš kurios kilo ir pats Kinijos pavadinimas. |
Cinquecento | (it. 1500-ieji, arba XVI a.) terminu menotyrinėje literatūroje vadinamas XVI a., kaip brandžiojo ir vėlyvojo Renesanso laikotarpis italų mene. |
Cirkas | (lot. circus – ratas), sen. romėnų statinys, skirtas dviračių vežimų lenktynėms, gladiatorių kovoms, karo vadų triumfo eitynėms ir kt. pramogoms. |
Citadelė | (it. cittadella): |
Civilinė administracija | (lot. civilis – pilietinis), valstybės administracijos dalis (neskaitant valstybės ginkluotųjų pajėgų ir policijos), vykdanti politikų sprendimus, kurie liečia civilių (ne kariškių) valstybės piliečių reikalus. |
Civilizacija | (angl. civilisation, pranc. civilisation, iš lot. civilis – pilietinis), aukštos kultūros žmonių visuomenė, turinti šiuos esminius požymius: valstybę, miestus, raštą, monumentaliąją architektūrą, mokslą. |
Chyvos chanatas | XVI a.-1920 m. egzistavusi valstybė Vid. Azijoje, Amudarjos žemupyje. |
Chlapovskis Dezideras Adomas | |
Chlodvigas I | (Chlodivig I; 465 ar 466-511), frankų valstybės įkūrėjas, kilęs iš Merovingų dinastijos. |
Chmelnickis Bogdanas | (apie 1595-1657), Ukrainos kazokų vadas, rėmęs Rusiją ir Švediją XVII a. karuose su ATR. Inicijavo kairiakrantės Ukrainos prijungimą prie Rusijos. |
Chodkevičiai | XV-XVII a. LDK didikų giminė, grafai (nuo 1555). |
Chodkevičius Jonas Jeronimas | (apie 1525-1579), Žemaitijos, Kauno seniūnas, Lietuvos didysis maršalka (1566-1579), Vilniaus kaštelionas (1574-1579). Seime, sudariusiame 1569 m. Liublino uniją, vadovavo LDK delegacijai, gynė LDK valstybingumą ir teisinę lygybę su Lenkija, reikalavo grąžinti atiduotas Lenkijai Podolę ir Volynę. |
Chodkevičius Jonas Karolis | |
Chomeinis Ruhola | (Ruhollah Khomeini, Ruhallah Khomeyni; tikr. Ruhola Musavis (Musaivi); apie 1900-1989), Irano religinis ir politinis vadovas (1979-1989). |
Coup d'etat | [sk. kū dėta] (pranc.), valstybinis perversmas. Šis terminas labai dažnai tekstuose neverčiamas ir vartojamas prancūzų kalba. |
Chreptavičius Jokimas Liutauras | (1729-1812), LDK pakancleris, 1793 m. kancleris. Jo ir Ignoto Masalskio siūlymu įkurta Edukacinė komisija. Kaip šios komisijos narys padėjo perorganizuoti Vilniaus akademiją į LDK vyriausiąją mokyklą. |
Christburgo taika | Kryžiuočių ordino ir prūsų sukilėlių (pamedėnų, varmių ir notangų) sutartis. Sudaryta 1240 m. tarpininkaujant popiežiaus Inocento IV legatui Jokūbui. Prūsų gentys įsipareigojo pasikrikštyti ir pripažinti kryžiuočių valdžią. |
Chronologija | (gr. chronos – laikas + logos – mokslas): |
Chruščiovas Nikita | |
Chunveibinai | žr. Raudonieji sargybiniai. |
Cvinglis Ulrichas | |
Cvirka Petras | (1909-1947), lietuvių rašytojas. 1940 m. „Liaudies seimo“ narys, delegacijos, vykusios prašyti priimti Lietuvą į SSRS, narys. |
CŽV | žr. Centrinė žvalgybos valdyba. |
Čartizmas | darbininkų judėjimas Anglijoje XIX a. I-oje p. |
Čartoriskiai | LDK ir Lenkijos didikų giminė, kildinusi save iš Gediminaičių, o savo pavardę iš Čartorisko miestelio (Ukraina). |
Čartoriskis Adomas Jurgis | |
Čartoriskis Adomas Kazimieras | (1734-1823), Abiejų Tautų Respublikos didikas. Nuo 1758 m. – Podolės žemių generolas. Lenkijos didikų grupuotės „familija“ kandidatas į Lenkijos sostą. 1773-1781 m. Edukacinės komisijos narys, Gegužės trečiosios konstitucijos šalininkas, Ketverių metų seimo narys. Rėmė menininkus ir mokslininkus, parašė dramų ir literatūros kritikos veikalų. |
Čartoriskis Fridrichas Mykolas | (1696-1775), Vilniaus kaštelionas (1722), Lietuvos pakancleris (1724). Augusto III viešpatavimo laikais įgijo didelę įtaką valstybės valdyme. Buvo paveldimos monarchijos ir tvirtos valdžios reikalavusios partijos („familijos“) kūrėjas. 1773 m. kaip kancleris turėjo pasirašyti I ATR padalijimo sutartį. |
Čartoriskis Ivanas | Lietuvos didžiojo kunigaikščio Švitrigailos šalininkas. 1440 m. kovo 20 d. drauge su broliu Aleksandru Trakuose nužudė Žygimantą Kęstutaitį. |