Žodynas

(gr. Dēmosthenēs; 384-322 pr. Kr.), beprarandančios laisvę Graikijos oratorius ir politikas.

šventykla Egipte, netoli Luksoro. Pastatyta Ptolemėjų dinastijos valdovės Kleopatros laikais. Ji skirta dangaus, meilės ir mirusiųjų deivei Hathor.

(pranc. denoncer – nutraukti sutartį), pranešimas kitai valstybei, kad nutraukiama su ja sudaryta sutartis.

(pranc. departement):
1. didžiausias administracinis teritorinis vienetas Prancūzijoje, kai kuriose Lotynų Amerikos šalyse (Bolivijoje, Kolumbijoje);
2. XVIII a.-XIX a. pirmojoje pusėje administracinis teritorinis vienetas Prūsijoje ir vad. Naujojoje Rytų Prūsijoje;
3. administracinis teritorinis vienetas Napoleono užimtoje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje;
4. ministerija, žinyba kai kuriose šalyse (JAV, Šveicarijoje);
5. aukščiausios administracinės įstaigos (ministerijos) arba teismo įstaigos skyrius (iki revoliucijos Rusijoje, 1919-1940 ir dabar Lietuvoje).

1794 m. ATR sukilėlių valdžios organas. Lietuvos tautinė aukščiausia taryba Vilniuje turėjo šias deputacijas: Viešojo saugumo, Slaptąją, Iždo, Karo ir Kariuomenės aprūpinimo. Vėliau dar buvo įsteigta Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės centro deputacija, pavaldi Aukščiausiajai tautos tarybai Varšuvoje.

(lot. deputatus – paskirtas), renkamas atstovaujamosios valstybinės valdžios institucijos (parlamento) narys.

pusmėnulio pavidalo ruožas nuo Raudonosios jūros iki Persų įlankos, teritorija, kurioje anksčiausiai pradėjo plėtotis žemdirbystė, būtent Nilo, Tigro ir Eufrato slėniai (X tūkstm. pr. Kr., neolito pradžia).

tradicinis ir dažniausias suverenių valstybių bendravimo būdas, kuriuo siekiama sureguliuoti tarpvalstybiniuose santykiuose kylančias problemas susitarimu.

(lot. decima, decimum), dešimtoji pajamų (derliaus, pinigų ir kt.) dalis, iš gyventojų renkama dvasininkų ir bažnyčios išlaikymui.

konservatyvių ir iš dalies liberalių pažiūrų politikai ir politinės partijos.

(gr. despotes – valdovas):
1. neribotos valdžios valdovas, savavalis, niekieno nekontroliuojamas vienvaldys, tironas;
2. Bizantijos valdovų, vėliau ir jų giminaičių titulas;
3. XV a. Serbijos valdovų titulas.

(gr. despoteia – neribota valdžia):
1. vienvaldystės forma: visa valdžia priklauso vienam asmeniui ir remiasi teroru;
2. valstybė, kur įvesta tokia valdžia.

(pranc. devaluation iš lot. de + valeo – turiu vertę, kainuoju), oficialus piniginio vieneto nuvertinimas kitų piniginių vienetų atžvilgiu. Pvz., didžiosios krizės metais, 1928-1933 m., 56 pasaulio valstybių valiuta buvo devalvuota, tačiau litas išliko stabilus.

(gr. diadochoi – įpėdiniai), Aleksandro Makedoniečio karo vadai, kurie po jo mirties 323 m. pr. Kr. pasidalijo imperiją. Po ilgai trukusių diadochų karų susikūrė 4 valstybės: Ptolemajų valdomas Egiptas, Antigonidų valdoma Makedonija, Seleukidų valdoma Sirija bei Atalidų valdoma Pergamo valstybė (M. Azijoje). Diadochų įpėdiniai vadinti epigonais.

(gr. dyo – du + archeion – valdžia):
1. dvivaldystė; kai kurioms pusiau prezidentinio valdymo valstybėms būdinga prezidento ir parlamento remiamos vyriausybės politinės įtakos pusiausvyra.
2. valdymo sistema Britanijos Indijoje, sukurta 1919 m. Indijos valdymo aktu. Valdžia Indijos provincijose padalyta tarp gubernatoriaus (jo kontrolėn atiteko finansai, policija, teisingumas) ir išrinktų įstatymų leidimo tarybų (pasirinkti ministrai tvarkytų sveikatos apsaugos, švietimo sritis). Dėl Indijos nacionalistų veiklos plano įgyvendinimas nebuvo sėkmingas.

(Bartolomeu Diaz de Novaes; apie 1450-1500), portugalų jūrininkas, keliautojas, naujų jūros kelių ieškotojas, Gerosios Vilties kyšulo atradėjas.

(gr. išsklaidymas):
1. dalies tautos gyvenimas svetur; pati taip gyvenanti tautos dalis;
2. kurios nors tikybos žmonių gyvenimas tarp kitatikių; taip gyvenančių žmonių grupė.

svarbiausieji XV a. vidurio ir XVI a. vidurio Europos keliautojų geografiniai atradimai: Amerikos atradimas (1492), jūrų kelio į Indiją aplink Afriką atradimas (1497-1499), pirmoji kelionė aplink pasaulį (1519-1522).

XVI-XVIII a. bajorų luomo viršūnė, reprezentuojanti aristokratines funkcijas.

(Deni Diderot; 1713-1784), Prancūzijos filosofas, menotyrininkas, rašytojas, vienas iškiliausių Šviečiamosios epochos intelektualų, Enciklopedijos rengimo iniciatorių ir vadovų.

XV-XVIII a. LDK kariuomenės vadas. Buvo du etmonai: didysis (iki 1569 m. vadintas krašto etmonu) ir lauko. Didysis etmonas buvo vyriausiasis LDK bajorų šauktinės kariuomenės vadas.

1. XIII-XVIII a. Lietuvos valstybės valdovo titulas;
2. didžiųjų kunigaikštysčių Rusioje X-XV a. valdovų ir Rusijos valstybės valdovo XV-XVI a. titulas;
3. Rusijos imperijoje imperatoriškosios giminės, imperatoriaus ir imperatorienės artimųjų titulas;
4. Rusijos imperatoriaus titulo sudėtinė dalis.

pareigūnas, atsiradęs Vytauto laikais, prižiūrėjęs tvarką valdovo dvare ar jo laikinos rezidencijos vietoje bei seime. Skelbdavo didžiojo kunigaikščio potvarkius ar sprendimus, teisdavo už tvarkos pažeidimus ir nusikaltimus, padarytus didžiojo kunigaikščio dvare ar seime.

1260-1274 visą kraštą apėmęs prūsų sukilimas. Prūsus sukilti paskatino žemaičių pergalė Durbės mūšyje 1260 m. Vyriausiuoju vadu tapo H. Mantas.

(„didžioji septyniukė“), 7 labiausiai išsivysčiusių pasaulio valstybių (JAV, Japonija, Vokietija, Prancūzija, D. Britanija, Italija, Kanada) sąlyginis pavadinimas. Šių valstybių gyventojų skaičius sudaro apie 12 proc. pasaulio gyventojų ir jose pagaminama daugiau kaip 50 proc. bendrojo nacionalinio produkto bei tenka daugiau kaip 25 proc. pasaulyje pagaminamos žemės ūkio produkcijos. Vienam gyventojui pagaminama 4-4,5 karto daugiau produkcijos nei pasaulio vidurkis.

ekonominė ir socialinė programa vykdyta Kinijos Liaudies Respublikoje 1958-1962 m. Ja siekta žemės ūkiu paremtą Kinijos ekonomiką ir valstiečių visuomenę žaibiškai modernizuoti ir industrializuoti. Programą paskelbė Mao Dzedongas.

IV-VI a. germanų genčių migracijos iš Š. Europos iki pat Š. Afrikos laikotarpis. Jo metu žlugo Vakarų Romos imperija, o jos teritorijoje įsikūrė germanų (vestgotų, ostgotų, vandalų, frankų ir kt.) karalystės.

Lietuvos visuomenės atstovų suvažiavimas Vilniuje 1905 m. gruodžio 4-5 d. Dalyvavo apie 2 tūkst. atstovų. Jame priimti nutarimai: 1. Dabartinė padėtis Rusijoje ir Lietuvoje; 2. Lietuvos autonomija; 3. Kaip iškovoti autonomiją; 4. Valsčiai, mokyklos ir bažnyčios.

(angl. Great Britain), Jungtinė Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystė (angl. The United Kingdom of Great Britain and Northern Ireland), Jungtinė Karalystė (angl. United Kingdom). Tai oficialus Anglijos, Škotijos, Velso politinės sąjungos pavadinimas, pradėtas vartoti nuo 1707 m.

gynybinis įrenginys palei šiaurinę Kinijos sieną, skirtas apsisaugoti nuo Mongolijos ir Mandžiūrijos klajoklių puolimų (ilgis apie 5 tūkst. km). Spėjama, kad atskiras sienos dalis pradėjo statyti kai kurios kinų pasienio valstybės jau VI a. pr. Kr.