Žodynas

sen. žydų genčių politinis vadas, Jahvės pranašas, Penkiaknygės autorius. Gyveno XIII a. pr. Kr. Jahvės įsakymu išvedė žydus iš Egipto nelaisvės, ant Sinajaus kalno gavo iš Jahvės 10 Dievo įsakymų, visų žydų vardu sudarė su Jahve sutartį ir vedė juos į Pažado žemę. Judaizme, krikščionybėje ir islame vienas didžiausių pranašų.

(Muhammad Hosni Mubarak; g. 1928), Egipto politikas, prezidentas (1981-2011).

musulmonai, kovojantys šv. karą. Per 1978-1992 m. Afganistano karą mudžahedais buvo vadinamipartizanai, kariaujantys su prosovietine vyriausybe ir SSRS kariuomene. Po šio karo suskilo į kelias grupes, kurių radikaliausia pasivadino talibais.

(arab. mufti – sprendėjas), musulmonų religinis autoritetas, teisės teoretikas ir žinovas (fakichas), teisėjo (kadi) ar privataus žmogaus prašymu raštu arba žodžiu pateikiantis sprendimą teisiniais ir kulto klausimais, juo remdamasis teisėjas gali priimti teismo nuosprendį.

mokestis už įvežamas į šalį prekes, padidinantis jų kainą.

1931 m. rugsėjo 18 d. japonų įvykdytas Mandžiūrijos miesto Mukdeno (dab. Šenjangas) užgrobimas.

mirusio žmogaus palaikai, specialiomis medžiagomis apsaugoti nuo irimo ir puvimo. Seniausios išlikusios mumijos – Chinchorro (Čilės ir Peru pasienis) datuojamos apie 5000 m. pr. Kr.

(1796-1866), Rusijos valstybės veikėjas, generolas. 1863-1865 m. Vilniaus generalgubernatorius. Vadovavo malšinant 1863-1864 m. sukilimą, pagarsėjo kaip Muravjovas Korikas. Vykdė rusinimo politiką.

1940 m. rugpjūčio mėn. prasidėjęs nacistinės Vokietijos puolimas prieš D. Britaniją.

(pranc. mousquetaires iš mouscjuet – muškieta), negraižtviniais šautuvais, užtaisomais iš laibgalio parako užtaisu (muškieta), ginkluoti Europos kariuomenių pėstininkai XVI-XVII a. Europoje. Nešiojo perpetę, kurioje laikė užtaisą, kulkas ir dagtį.

(Benito Mussolini; 1883-1945), Italijos politikas, vienas fašizmo pradininkų, Italijos fašistų partijos įkūrėjas ir vadovas.

(arab. muslim – islamo išpažinėjas, paklūstantis Dievui), islamo tikėjimą išpažįstantis asmuo. 

(gr. musai), 9 sen. graikų deivės – menų ir mokslų globėjos, Dzeuso ir Mnemozinės (Atminties) dukterys: Erato – poezijos, ypač meilės, Euterpė – lyrinės poezijos, Klėjo – istorijos, Kaliopė – epinės poezijos, Melpomenė – tragedijos, Talėja – komedijų, Terpsichora – šokio, Uranija – astronomijos ir geometrijos, Polihimnija – muzikos ir sakralinės poezijos. Nuolatinės dievo Apolono palydovės. Svarbiausi kulto centrai: Helikono kalnas (Bojotijoje), Parnaso kalnas (Fokidėje).

(1893-1967), rašytojas, oetas, vertėjas, literatūrologas.

(lot. Michalo Lituanus; apie 1490-apie 1560), lietuvių publicistas. Traktato „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ autorius.

(mirė 1452 Maskvoje), lietuvių kunigaikštis, Žygimanto Kęstutaičio sūnus.