Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Mardukas | sen. babiloniečių saulės, griaustinio ir audrų dievas, dangaus ir žemės kūrėjas ir valdovas, žmonių geradarys ir valdovų globėjas. |
Margas | Europos šalių žemės ploto matavimo vienetas, LDK lygus 0,71 ha. Lietuvoje imtas naudoti per Valakų reformą XVI a. viduryje. |
Margiris | lietuvių kunigaikštis. Kronikose minima, kad jis vadovavo Pilėnų pilies gynybai (1336). Nepajėgdami atsilaikyti prieš pranašesnes priešo pajėgas Margiris ir likę gynėjai nusižudė. XIX ir XX a. istoriografinėje ir grožinėje literatūroje išgarsintas kaip nacionalinis didvyris. |
Marienburgas | kryžiuočių ordino sostinė, dabartinis Lenkijos miestas Malborkas. |
Marija Teresė | (Maria Theresia; 1717-1780), Šv. Romos imperijos imperatorienė (1745-1780), Austrijos erchercogienė, Vengrijos ir Čekijos karalienė (1740-1780). |
Marija Tiudor | (Mary Tudor; 1516-1558), Anglijos karalienė Marija I (1553-1558). Anglijos karaliaus Henriko VIII ir Ispanijos princesės Kotrynos Aragonietės dukra. |
Marijonai | (Švenčiausios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo kunigų marijonų vienuolija), iki 1909 m. katalikų vienuolių ordinas, vėliau – kongregacija. |
Marionetė | (pranc. Marionnette – mažybinė Marijos vardo forma), asmuo ar valstybė, klusniai vykdanti kitų valią. |
Markas Polas | |
Markgrafas | (vok. Markgraf), pasienio valdos, markos, valdytojas Frankų valstybėje VIII-XIX a. Viduramžių Vokietijoje dauguma markgrafų virto kunigaikštysčių valdovais. |
Markitantas | (vok. Marketender iš it. mercatente – pirklys), prekiautojas, lydintis kariuomenę karo žygių ar manevrų metu. Dažniausiai prekiaudavo maistu ir kareivių buities reikmenimis. |
Markizas | (pranc. marquis): |
Marksas Karlas | |
Marksizmas | politinė, ekonominė ir socialinė doktrina, sukurta XIX a. K. Markso ir jo sekėjų. |
Maršalka | 1. XV-XVIII a. LDK aukšto rango centrinės valdžios pareigūnas, atsakęs už valdovo asmens saugumą ir jo aplinkos viešąją tvarką; |
Maršalo planas | Europos ekonominio atstatymo planas, veikęs 1948-1951 m., kurį 1947 m. Harvardo un-te išdėstė JAV valstybės sekretorius Dž. Maršalas. |
Martelis Karolis | (lot. Carolus Martellus; 717-732), Frankų valstybės majordomas, beneficijų reformos iniciatorius. |
Masalskiai | LDK ir Rusijos bajorų giminė. Žymesnės reikšmės politiniame Lietuvos gyvenime turėjo tik XVIII a. II pusėje. |
Masalskis Ignotas Jokūbas | (1726 ar 1729-1794), Lenkijos ir Lietuvos valstybės politinis ir bažnytinis veikėjas, Vilniaus vyskupas, švietėjas. 1773-1780 m. Edukacinės komisijos pirmininkas. |
Masalskis Mykolas Juozapas | (mirė 1768), Gardino maršalkos Jono Masalskio sūnus. 1726 m. ėjo Lietuvos raštininko pareigas, 1737 m. – Mstislavlio vaivada, 1744 m. tapo Vilniaus kaštelionu ir Lietuvos lauko etmonu. Nuo 1762 m. – didysis Lietuvos etmonas. |
Mašiotas Pranas | |
Maskvos Didžioji Kunigaikštystė | XIV a. vid.-XV a. pab. Rusios feodalinė valstybė. XV a. užėmė 430 000 km2 plotą, gyveno apie 3 mln. žmonių. 1492-1505 m., Ivanui III prijungus Jaroslavlį, Rostovo, Tverės kunigaikštystes, Novgorodo Respubliką, susidarė rusų valstybė. |
Masonai | |
Masonų ložė | |
Mastaba | (arab. mastaba(h) – akmeninis suolas), sen. egiptiečių laidojimo statinys, piramidės prototipas. Statytos iš akmens blokų ir savo forma priminė nupjautą piramidę. Jose laidoti pirmųjų dinastijų faraonai. |
Mastrichto sutartis | Europos vienijimosi sutartis, kurio gaires numatė 1992 m. Mastrichte (Olandijoje) pasirašyta nauja Europos Sąjungos (ES) sutartis. |
Materializmas | (pranc. materialisme iš lot. materialis – daiktinis, medžiaginis): |
Materija | (lot. materia – medžiaga): |
Matriarchatas | pirmykštės visuomenės organizavimosi forma, kai visuomeninį gyvenimą tvarko moterys, giminystė ir paveldėjimas vedami motinos linija. |
Matų ir saikų sistema | matavimo priemonių sistema fiziniams dydžiams (ilgiui, tūriui, plotui, masei) nustatyti. |