Žodynas

(Teofilas; m. 1330), LDK stačiatikių metropolitas (1317-1330).

valstybės valdymo forma: pagal šalies religijos šventojo rašto nuostatas aukščiausią valdžią turi religiniai vadovai.

mokslas apie Dievą. Religinės doktrinos dalis.

plokščias ar jam artimas paviršius upės ar ežero krante, apribotas iš vienos pusės kylančios, iš kitos besileidžiančios pakopos.

žmonių kolektyvas, kurio narius, suirus gimininei bendruomenei, jungė nebe giminystės ryšiai, o bendrai naudojama žemė.

jūros juosta, esanti prie valstybės krantų, arba vidaus vandenų (upių, ežerų) ribos, sudarančios valstybės teritorijos dalį. Pagal tarptautines konvencijas, teritorinių vandenų plotis negali viršyti 12 jūrų mylių skaičiuojant nuo didžiausio atoslūgio ribos.

(1928-2023), Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui vienas žymiausių veikėjų. Lietuvos laisvės lygos (LLL) vienas įkūrėjų ir vadovas. Ne kartą sovietų valdžios kalintas. 1987 m. rugpjūčio 23 d. kartu su kitais organizavo Molotovo-Ribentropo pakto paminėjimui skirtą mitingą prie A. Mickevičiaus paminklo Vilniuje.

(pranc. thermidor iš gr. thermē – šiluma + dōron – dovana), Prancūzijos respublikos kalendoriaus (1793-1805) XI mėnuo (07 19/20-08 17/18).

Prancūzijos revoliucijos laikotarpio Konvento deputatų maištas. Kilo 1794 m. liepos 24 d. (pagal rev. kalendorių termidoro mėn. 9 d.). Pašalino jakobinų diktatūrą. M. Robespjeras ir artimiausi jo šalininkai buvo giljotinuoti. Baigėsi teroro ir prasidėjo nuosaikesnis revoliucijos laikotarpis.

sen. graikų polių ir Persijos kariuomenių mūšis per graikų-persų karus (500-449 m. pr. Kr.). Įvyko 480 m. pr. Kr. Vid. Graikijoje, Termopilų tarpeklyje, per kurį ėjo vienintelis sausumos kelias rytuose iš Š. į Vid. Graikiją.

(lot. thermae), senovės graikų ir romėnų viešoji pirtis; maudymosi statinių ir įrenginių kompleksas.

(lot. terror – baimė, siaubas), politinių priešininkų slopinimas, palaikomas smurto, prievartos, (net fizinio sunaikinimo) priemonėmis.

(pranc. terrorisme iš lot. terror – baimė, siaubas), nusikalstama veikla, kuriai būdinga teroro naudojimas arba grasinimas susidoroti smurtu, nukreiptu prieš civilius asmenis arba civilinius taikinius. 

parlamentui reikalaujant, Anglijos karaliaus Karolio II 1673 m. pasirašytas aktas, pagal kurį asmenys, skiriami į valstybės administracijos arba kariuomenės tarnybą, turėjo atsiriboti nuo Romos katalikų tikėjimo ir išpažinti anglikonybę.

(gr. Thetis), sen. graikų mitologijoje – gražuolė jūrų nimfa, viena iš 50 jūrų ramybės ir grožio dievo Nerėjo dukterų, Trojos karo didvyrio Achilo motina, Tesalijos karaliaus Pelėjo žmona.

(gr. tetrarchia – keturvaldystė), Romos imperijos valdymo sistema 293-131 m., įvesta imperatoriaus Diokleciano. Pagal ją imperijoje valdžią dalijosi 4 tetrarchai: 2 vyresnieji, turėję augustų titulus, ir 2 pagalbininkai, vadinti cezariais (įpėdiniai).

feodalinė paveldima žemės valda ir su ja susijusi feodalinė teisė turėti priklausomų valstiečių.

(Lietuvos konservatoriai), Lietuvos Respublikos nuosaiki dešiniojo centro partija, įkurta Atgimimo sąjūdžio pagrindu (1993 05 01).

Kinijos demokratinis sąjūdis, kurio kulminacija – įvykiai Tiananmeno aikštėje Pekine 1989 m. balandžio-birželio mėn.

Seimo, savivaldybių tarybų narių rinkimas be tarpininkų.

(Tigranas Didysis; 140 pr. Kr.-55 pr. Kr.), D. Armėnijos karalius 95-55 m. pr. Kr. Suvienijo armėnų žemes, užėmė Mesopotamiją, Siriją, ilgai kovojo su Roma, 69 m. pr. Kr. Lukulo sutriuškintas prie Tigranokerto. 66 m. pr. Kr. pakluso Pompėjui tapdamas Romos vasalu.

XIV-XVIII a. LDK žemesnysis feodalinis pareigūnas. XIV a. ir XV a. I pusėje buvo didžiojo kunigaikščio dvaro administratorius. Prie LDK prijungtose nelietuviškose srityse tijūnas buvo vadinamas didžiojo kunigaikščio vietininku.

(1904-1969), lietuvių poetas. Satyrinio savaitraščio „Kuntaplis“ redaktorius (1933-1940). 1947-1963 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Išleido poezijos, parodijų, feljetonų rinkinių, poemų („Dičius“ (1934), „Usnynė“ (1949) ir kt.), romanų („Ministerijos rožė“ (1931) ir kt.). Vertė į lietuvių kalbą A. Puškino, N. Nekrasovo, I. Krylovo ir kitų užsienio autorių kūrinius.

taikos sutartis tarp Rusijos ir Prancūzijos, sudaryta 1807 m. birželio 25 d. Tilžėje po Napoleono kariuomenės pergalės rusų-prūsų-prancūzų 1806-1807 m. kare.

(gr. timokratia iš timē – turtas, įvertinimas + kratos – valdžia), pagal Aristotelio politinę doktriną, valdymo forma, kurioje valdžios dydis ir teisės į valdžią tiesiogiai proporcingos turimam turto dydžiui. Sen. Atėnuose timokratiją įvedė Solonas.

(Tamerlanas; 1336-1405), Čingischano palikuonis, Vidurinės Azijos karvedys. Timūridų dinastijos pradininkas. Emyras (nuo 1370).

(gr. tyrannis – neribota valdžia), sen. Graikijos polių valdymo forma, paremta vienvaldystės principu. Tironija sen. Graikijoje iš tiesų nereiškė žiauraus, nežmoniško valdymo, o toks neigiamas supratimas susiklostė demokratiniuose graikų poliuose V a. pr. Kr., apskritai neigiant vieno asmens valdžios galimybę.

LDK didikų, grafų, bajorų giminė. Iškilo XVI a. II pusėje, o didžiausią politinę galią įgijo XVII a.

(1814-1873), istorikas, archeologas, kolekcininkas, muziejininkas. Grafas.

(Josip Tito; tikr. Brozas; 1892-1980), Jugoslavijos politinis, tarptautinio darbininkų judėjimo veikėjas, maršalas. 1945-1953 m. vyriausybės vadovas. 1953-1980 m. Jugoslavijos prezidentas.