Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Saulės kalendorius | ilgų laiko tarpų skaičiavimo sistema, susieta su Saulės padėtimi dangaus sferoje. |
Saulės kultas | personifikuoto Saulės vaizdinio garbinimas. Šis kultas būdingas pirmykštėms ir vėlesnėms politeistinėms religijoms. Soliarines dievybes turėjo egiptiečiai (Ra, Horas), babiloniečiai (Šamašas), iraniečiai (Mitra), graikai (Melijas, Apolonas), slavai (Dažbogas). |
Saulės mūšis | |
Saulius | (m. apie 1004 m. pr. Kr.), seniausios Izraelio valstybės įkūrėjas ir valdovas. Jo vadovaujami izraelitai išsivadavo iš filistinų priespaudos. Mūšyje su filistinais, kuriame žuvo trys jo sūnūs, Saulius buvo sužeistas ir pats nusižudė. |
Savanoriai | (kariai savanoriai), ginkluotose pajėgose savo noru tarnujantys asmenys. Lietuvoje savanoriai, 1918-1920 m. įstoję į Lietuvos kariuomenę, vadinami savanoriais kūrėjais. |
Savimonė | savęs išskyrimas iš aplinkos, savęs vertinimas, savo veiksmų, jausmų, elgesio motyvų, interesų ir savos vietos visuomenėje įsisąmoninimas. Savimonė būdinga tiek individui, tiek visuomenei ar jos daliai. Ji atsiranda sąmonei pasiekus tam tikrą išsivystymo lygį. Savimonė – būtina asmenybės formavimosi sąlyga. |
Savivaldos teisė | valstybės teritorinio padalinio ar jos gyventojų kitokios (nacionalinės, religinės) grupės, organizacijos, institucijos teisė savarankiškai spręsti įstatymų numatytus vietos arba vidaus reikalus. |
Schizma | (gr. schisma – skilimas), krikščionių Bažnyčios skilimas 1054 m. į Rytų (stačiatikių) ir Vakarų (katalikų) Bažnyčias. |
Scientologija | dirbtinė religija, XX a. 6 dešimtmetyje sukurta rašytojo L. Rono Habardo. Scientologai siekia dvasinio tobulėjimo studijuodami „dianetikos“ mokslą. Scientologija siejama su tikinčiųjų šantažu ir pinigų viliojimu. |
SEATO | (angl. South-East Asia Treaty Organization – Pietryčių Azijos sutarties organizacija), karinis politinis aljansas, veikęs 1954-1977 m. |
Sedovas Valentinas | rusų archeologas, istorijos daktaras. Svarbiausieji darbai – „Aukštutinės Padneprės ir Padauguvio slavai“ (1970), „Ilgieji krivičių pilkapiai“ (1974), „Slavų kilmė ir ankstyvoji istorija“ (1979). Paskelbė straipsnių apie baltų etnogenezę, baltų įtaką slavų formavimuisi, baltų ir slavų ryšius. |
Segregacija | (lot. segregatio – atskyrimas), rasinės nelygybės forma, reiškianti spalvotųjų gyventojų (dažniausiai juodaodžių) atskyrimą nuo baltųjų. Iki XX a. 7 deš. buvo paplitusi pietinėse JAV valstijose. |
Seimas | |
Seimelis | LDK bajoriškosios savivaldos institucija. Atsirado XVI a. vid. Seimelių veikloje dalyvavo visi toje apskrityje gyvenantys bajorai ir joje žemės turintys valstybės ir apskrities pareigūnai. Rinko atstovus į Seimą, teisėjus ir kitus pareigūnus, sprendė vietos bajorų reikalus. |
Sekmininkai | protestantų religinis judėjimas. Atsirado XIX a. pabaigoje JAV. Tiki, kad žmogaus siela gali būti išganyta, kai ją aplanko Šv. Dvasia. Tai įvyksta ekstazės būsenoje, pradėjus kalbėti svetimomis kalbomis. Yra įvairių sekmininkų krypčių, bažnyčių: Dievo bažnyčia, Dievo asamblėja, Jungtinė sekmininkų bažnyčia ir kt. |
Sekuliarizacija | bažnyčių, jų organizacijų, dvasininkų turtų ar funkcijų perėmimas valstybės, piliečių dispozicijon, kultūrinio gyvenimo išsivadavimas iš religijos įtakos. |
Sėla | istorinė baltų žemė tarp Nemunėlio, Lėvens, Šventosios aukštupių ir Dauguvos. Per Lietuvos karus su Livonijos ordinu iš dalies virto dykra. XIV-XVI a. buvusios Sėlos pietinė dalis įėjo į LDK, o šiaurinę valdė Livonijos ordinas. Pastarajam 1561 m. žlugus, atiteko naujai sudarytai Kuršo kunigaikštystei. |
Seldžiukai | tiurkų oguzų sultonų dinastija, XI-XII a. valdžiusi Seldžiukų imperiją, kuri apėmė didžiąją dalį Persijos, Mesopotamiją, Palestiną, Siriją, dalį M. Azijos. |
Seleukas I Nikatoras | (gr. Seleukōs Nikator; 358-280 pr. Kr.), Seleukidų valstybės įkūrėjas ir pirmasis karalius (312-280 pr. Kr.). Seleukidų dinastijos pradininkas. |
Seleukidai | Seleuko I Nikatoro įpėdiniai, 280-264 pr. Kr. valdę milžinišką valstybę nuo Helesponto iki Indo upės. Smarkiai plėtojo graikiškąją kultūrą, statė miestus, tačiau po trumpo klestėjimo nuo II a. pr. Kr. vid. prasidėjo nuosmukio periodas. 64 m. pr. Kr. Seleukidų valstybę užkariavo romėnai, vadovaujami Pompėjaus. |
Sėliai | baltų gentis. Jos teritorija šiaurėje siekė Dauguvą, apėmė Aiviekstės baseiną, vakaruose tęsėsi iki Lėvens upės, o pietuose apėmė Šventosios aukštupį. Sėlių žemės buvo nevienodai apgyventos – tankiau gyventa prie Dauguvos. Gentis išsiskyrė V a. ir gyvavo iki XIII a. |
Semantika | mokslas, tiriantis kalbos vienetų reikšmes, tų reikšmių sisteminius ryšius ir kitimą. |
Semba | (Sambija), istorinė prūsų žemė Sembos pusiasalyje. Pirmą kartą paminėta 1070 m. Tankiausiai apgyvendinta iš visų prūsų genčių. 1252-1257 m. Sembą užkariavo Kryžiuočių ordinas. |
Sembai | prūsų gentis, gyvenusi Semboje. Minimi nuo XI a. Sembai vertėsi žemdirbyste, prekyba gintaru. XIII a. žymus sembų centras buvo Tvankstė (Tvangstė) arti Priegliaus žiočių. Jos vietoje kryžiuočiai 1255 m. pastatė Karaliaučiaus pilį. |
Semenavičius Kazimieras | |
Senasis Testamentas | pirmoji Biblijos dalis. |
Senatas | (lot. senatus iš senex – senis): |
Seneka Lucijus Anėjus | (lot. Lucius Annaeus Seneca; 4 pr. Kr.-65 po Kr.), sen. romėnų filosofas, rašytojas. Stoikas. |
Senieji Trakai | viena iš didžiausių Lietuvoje aptvarinio tipo pilių pusiasalyje tarp Galvės ir Lukos ežerų. |
Senienų muziejus | muziejus, įsteigtas 1855 m. Vilniaus universitete E. ir K. Tiškevičų, A. Kirkoro, T. Narbuto, L. Sirokomlės-Kondratavičiaus iniciatyva. |