Žodynas

(lot. triumviratus iš triumviri – trys vyrai), kolegiali 3 vyrų institucija sen. Romoje politiniams ir religiniams reikalams (pvz., 133 m. pr. Kr. Tiberijaus Grakcho žemės reformai vykdyti);
2. Sen. Romoje trijų įtakingų asmenų sąjunga, sudaryta per I a. pr. Kr. vykusius pilietinius karus siekiant užimti valstybėje valdžią. Pirmąjį triumviratą 60 m. pr. Kr. sudarė Cezaris, Pompėjus ir Krasas.

(lot. trivium – trijų kelių sankryža), viduramžių pasaulietinių mokyklų ir universitetų  trijų disciplinų kursas. Sudarė 3 humanitariniai mokslai: gramatika, retorika ir dialektika. Su kvadriviumu sudarė 7 laisvuosius menus.

(tikr. Leiba Bronšteinas; 1879-1940), Rusijos bolševikų, Sovietų Rusijos ir SSRS veikėjas.

sen. graikų mitologijoje karas tarp graikų ir Trojos miesto gyventojų. Pasak graikų istorikų, jis vyko apie 1194-1183 pr. Kr., truko 10 metų, baigėsi graikų pergale ir Trojos sunaikinimu. Troją aprašė graikų poetas Homeras poemoje „Iliada". Šiuolaikiniai archeologiniai tyrimai Hisarliko vietovėje (dab. Turkija) įrodo Trojos istoriškumą.

(Harry S. Truman; 1884-1972), JAV politikas, prezidentas. Demokratas.

JAV prezidento H. Trumeno suformuluota programa, pateikta 1947 m. Kongresui. Jos esmė – JAV turi garantuoti pagalbą kiekvienai su komunizmu kovojančiai šaliai. Vadovaudamasi šiuo teiginiu tais pačiais metais JAV suteikė pagalbą Graikijai, kurioje vyko pilietinis karas tarp vyriausybės ir komunistų, ir Turkijai.

1446 m. veikiausiai Smolenske sudarytas pirmasis Lietuvos metraščių sąvadas.

Tarybų Sąjungos komunistų partija.

Tarybų Socialistinių Respublikų Sąjunga. Žr. Sovietų Sąjunga.

(1882-1939), Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjas. Agronomas.

(1893-1937), sovietų karo veikėjas, maršalas. Laikomas vienu talentingiausių Rusijos pilietinio karo vadų.

(gr. Thoukydidēs; 460-398 pr. Kr.), žymus sen. graikų istorikas.

(tikr. Juozas Tumas; 1869-1933), kunigas, rašytojas, publicistas, literatūros istorikas ir kritikas. 1905 m. Didžiojo Vilniaus seimo vienas organizatorių, Lietuvių krikščionių demokratų susivienijimo vienas steigėjų.

(lot. tunica), sen. romėnų vyrų ir moterų drabužis iš dviejų stačiakampio audinio gabalų, susiūtų šoninųmis siūlėmis, su rankovėmis ar be jų. Ant tunikos romėnų vyrai vilkosi togą, o moterys stolą. Vyrai paprastai dėvėjo tuniką be rankovių.

Centr. Azijos teritorija, XIX a.-XX a. pr. apgyventa tiurkų. R. Turkestanas – Kinijos valdomos provincijos, Vak. Turkestanas – Rusijos kolonijos ir šiaurinė Afganistano dalis. 1867-1917 m. rusai savo valdose įkūrė Turkestano generalgubernatoriją (nuo 1886 m. Turkestano kraštas). Turkestane buvo ir rusų protektoratai: Chyvos chanatas bei Bucharos emyratas.

(m. apie 1349 pr. Kr.), XVIII dinastijos Egipto faraonas (1358-1349 pr. Kr.).

(m. apie 1447 pr. Kr.), XVIII dinastijos Egipto faraonas (1501-1447 pr. Kr.).

sutvirtinta vietovė ar pilis, kurioje buvo Žemaitiją valdžiusio kunigaikščio Vykinto rezidencija.