Žodynas

(Philipp Melanchthon; 1497-1560), vokiečių humanistas, graikų k. profesorius, Bažnyčios reformatorius. Vienas Augsburgo religinės taikos (1555), įtvirtinusios protestantizmą pagal principą „kieno valdžia, to ir tikėjimas“, iniciatorių.

(Jean Meslier; 1664-1729), dvasininkas, radikaliausias prancūzų švietėjas, filosofas. Laikomas anarchizmo pradininku.

LDK ir Lenkijos karalystės aktas, sudarytas 1501 m. Deklaruota, kad Lenkijos karalystė ir LDK susijungia į vieną valstybę, kurią valdo bendrai išrinktas karalius.

LDK ir Lenkijos taikos sutartis su Kryžiuočių ordinu, sudaryta 1422 m. prie Melno ežero. Kryžiuočių ordinas galutinai atsisakė Užnemunės (Sūduvos) ir Žemaitijos.

1363 m. vykęs LDK ir Aukso ordos kariuomenių mūšis prie Mėlynųjų Vandenų upės (dab. Ukrainoje, veikiausiai prie dabartinės Siniuchos, pietinio Bugo kairiojo intako).

(lot. memorandum – tai, kas atsimintina), diplomatinis aktas, detaliai išdėstantis kurio nors klausimo esmę, faktinę ir teisinę argumentaciją. 

pirmasis Egipto faraonas, valstybės kūrėjas ir vienytojas, sujungęs Aukštutinį ir Žemutinį Egiptą. Laikomas Egipto sostinės Memfio įkūrėju.

(mirė 1515), Krymo chanas (1468-1515).

protestantų bendruomenė, anabaptistų atšaka, susiformavusi XVI a. Nyderlanduose po Miunsterio komunos žlugimo (1535).

(1672-1729), Rusijos valstybės ir karinis veikėjas. Vienas artimiausių Petro I bendražygių.

laiko skaičiavimo sistema, sudaryta remiantis tarpais tarp vienodų Mėnulio fazių – sinodiniu mėnesiu, kurį sudaro 29,5306 paros.

mėnulio, jo dievo ar dievybės, mėnulio personifikacijos arba simbolio garbinimas. Paplitęs daugelyje senųjų religijų.

(pranc. maire iš major – vyresnis, didesnis), kai kuriose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, miesto, savivaldos vadovas.

(pranc. mercantilisme iš it. mercante – pirklys), XVI-XVIII a. ekonominė politika, kurios tikslas – kaupti aukso ir sidabro atsargas. Kuo šalis turėjo daugiau aukso ir sidabro, tuo ji buvo laikoma turtingesne. 1651 m. Anglijos parlamentas išleido merkantilinį įstatymą, kuriuo buvo siekiama pakirsti Olandijos galią.

(1887-1955), karininkas, teisininkas, politikas. Paskutinysis tarpukario Lietuvos Respublikos ministras pirmininkas (1939-1940).

(1929-2012), lietuvių istorikas. Tyrinėjo XIX a.-XX a. pradžios Lietuvos istoriją.

(Tarpupis), istorinė sritis Azijoje, Tigro ir Eufrato upių baseine, dab. Irako, Sirijos rytinės ir Turkijos pietrytinės dalies teritorijoje. Vienas seniausių pasaulio civilizacijos centrų.

(gr. (ta) meta (ta) physika – tai, kas yra po fizikos):
1. idealistinės filosofijos šaka, tirianti vad. antjutiminius būties ir pažinimo pradus;
2. nemoksliškos, atitrūkusios nuo tikrovės spekuliatyvios idėjos, nesuprantamos išvados;
3. mąstymo metodas, atskleidžiantis reiškinius tik jų pastovumo ir mechaninių bei kiekybinių ryšių aspektu.

(1773-1859), Austrijos kunigaikštis, diplomatas, politikas. 1815-1815 m. Vienos kongrese jo iniciatyva priimti nutarimai, kuriais atkurta senoji tvarka Europoje, sukurta Šventoji sąjunga.

(gr. mētropolis iš mēter – motina + polis – miestas): 
1. sen. Graikijoje miestas-valstybė (polis), turinti kolonijų;
2. šiuolaikinės valstybės dalis be jos kolonijų ar užjūrio teritorijų;
3. katalikų, stačiatikių bažnytinė provincija, valdoma arkivyskupo metropolito.

(gr. mētropolitēs – metropolijos gyventojas), katalikų ir stačiatikių vyskupas, tvarkantis vyskupijų grupę ir reziduojantis mieste, kuris savo padėtimi, paskirtimi ir dydžiu yra natūralus šalies centras. Paprastai metropolitas turi arkivyskupo titulą ir vadovauja bažnytinei provincijai. Jo vadovybėje esantys vyskupai vadinamai sufraganais.

(mezo... – vidurinis, tarpinis + gr. lithos – akmuo), vidurinis akmens amžius; archeologinis laikotarpis po paleolito. Pasaulio mastu truko įvairiai: Artimuosiuose Rytuose – nuo XII iki IX tūkstm. pr. Kr., Europoje – apie VIII-V tūkstm. pr. Kr. Lietuvoje mezolitas datuojamas VIII-V tūkstm. pr. Kr.

(sutr. iš rus. Ministerstvo gosudarstvennoj bezopasnosti), Valstybės saugumo ministerija. Žr. Valstybės saugumo komitetas.

(Adam Mickiewicz; 1798-1855), lenkų ir lietuvių poetas, dramaturgas, publicistas. Žymiausias lenkų romantikas, gyvenimu ir kūryba susijęs su Lietuva.

Japonijos ir JAV karo laivynų mūšis Per II pasaulinį karą, 1942 m. birželio 3-7 d. vykęs ramiojo vandenyno Midvėjaus atole.

(jap. mi kado – didieji vartai), Japonijos imperatoriaus titulas.

(Michelangelo di Lodovico Buonarroti Simoni; 1475-1564), italų tapytojas, architektas, skulptorius, karo inžinierius, poetas.  Vienas žymiausių brandžiojo Renesanso menininkų.

(angl. microeconomics), ekonomikos mokslas, tiriantis atskirų įmonių, bendrovių, kompanijų ir kitokių ūkio subjektų bei vartotojų veiklą.

(1862-1903), Mažosios Lietuvos spaudos darbuotojas, aušrininkas. 1884-1886 m. redagavo ir spausdino „Aušrą“, 1885-1886 m. – laikraštį „Nemuno sargas“. 1885 m. kartu su kitais įsteigė „Birutės“ draugiją, buvo pirmasis jos pirmininkas.

313 m. Rytų Romos imperatoriaus Licinijaus paskelbtas aktas, kuriuo imperijoje nustatyta visų religijų lygybė. Parengtas kartu su Vakarų Romos imperatoriumi Konstantinu I Didžiuoju. Garantavo tikybos laisvę krikščionims, grąžino jiems anksčiau atimtus kulto pastatatus, panaikino jų teisių apribojimus.