Žodynas

Trys Romos karai su Kartagina: I – 264-241 pr. Kr., II – 218-201 pr. Kr., III – 149-146 pr. Kr.

(1883-1934), Lietuvos valstybės veikėjas, publicistas, kunigas. Sumanymo karūnuoti Urachą Lietuvos karaliumi iniciatorius. 1919 m. buvo Lietuvos atstovas Vokietijoje. 1920-1921 m. Lietuvos užsienio reikalų ministras.

(angl. puritans iš lot. puritas – švarumas), radikalioji reformacijos srovė, susiformavusi XVI a. Anglijoje ir Škotijoje kalvinizmo pagrindu. 

vyriausybės struktūros forma: siekiama suderinti teigiamas tiek prezidentinio, tiek parlamentinio valdymo ypatybes bei pašalinti jų trūkumus. Čia vyriausybė yra, kaip ir parlamentinio valdymo sistemoje, atsakinga parlamentui, o prezidentas, kaip prezidentinio valdymo sistemoje, renkamas ne parlamento, o visų valstybės piliečių tiesiogiai. Todėl prezidentas gali atlikti ne tik valstybės, bet ir vykdomosios valdžios vadovo funkcijas.

(Putin Vladimir Vladimirovič; g. 1952), KGB karininkas, Rusijos politikas.

(1893-1937), sovietų karininkas, karinis diplomatas.

viena svarbesnių XIV a. pradžios lietuvių pilių Karšuvos žemėje. Manoma, buvusi Pūtvės kaimo (dab. Šilalės r.) piliakalnyje arba gretimo Kreivių kaimo Pilies kalvoje. 1307-1328 m. pilį puldinėjo kryžiuočiai. Vėliau šaltiniuose pilis nebeminima.

(1873-1929), visuomenės ir kultūros veikėjas, rašytojas, knygnešys. Dalyvavo tautiniame lietuvių judėjime, prisidėjo prie lietuviškos spaudos platinimo.

(1905-1978), lietuvių archeologas, profesionaliosios Lietuvos archeologijos mokyklos kūrėjas.

senovės egiptiečių Saulės dievas. Pagal Heliopolio kosmogoninę doktriną, – pasaulio kūrėjas, dievų, žmonių ir mirusiųjų valdovas.

judėjų dvasininkas.

(apie 1494-1553), prancūzų humanistas, rašytojas, gydytojas.

(pranc. rationalisme):
1. protu paremta pažiūra į gyvenimą; vadovavimasis protu;
2. pažiūra, pažinimą laikanti racionaliu, nepriklausomu nuo tikėjimo, tradicijų, dogmų;
3. gnoseologijos kryptis, teigianti, kad protas turi autonomišką, nuo patyrimo nepriklausančią tikrovės pažinimo galią, neigianti kitus pažinimo šaltinius; empirizmo, iracionalizmo priešybė.

Lenkijos karaliaus Jogailos ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto sutartis su Kryžiuočių ordino magistru, sudaryta 1404 m. gegužės 23 d. Vyslos saloje, ties Racionžeko pilimi (Vloclaveko vaivadijoje). Ja buvo baigtas Kryžiuočių ordino ir LDK 1401-1403 m. karas.

1. istorinis liaudies susirinkimų Baltarusijoje ir Ukrainoje pavadinimas;
2. centrinės valdžios institucijų pavadinimas Baltarusijoje ir Ukrainoje XX a. pradžioje;
3. valdžios institucijų pavadinimas Sovietų ir šiandieninėje Ukrainoje.

(lot. radicalis – šakninis), griežtas greitų ir esminių permainų ir reformų reikalavimas.

vienas plačiausiai naudojamų datavimo metodų. Juo galima nustatyti organinės kilmės medžiagos absoliutų amžių ar žemės paviršiuje vykusius įvykius nuo dabarties iki 45 000-50 000 metų.

1767-1768 m. ATR didikų ir bajorų ginkluota politinė sąjunga kovai su reformų šalininkais ir mėginimais sustiprinti karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio valdžią.

žr. Nihil novi.

(apie XVI a. vid.-po 1592), poetas humanistas, rašęs lotynų kalba. Poemos „Radviliada“ autorius.

(1593-1656), Lietuvos valstybės veikėjas, publicistas. 1619-1623 m. LDK pakancleris, nuo 1623 m. kancleris. Gynė LDK teises Respublikoje. Jo „Lenkijos istorinių įvykių dienoraštis“ yra vienintelis sistemingas šaltinis, kuriame gausu duomenų apie 1632-1656 m. ATR santykius, LDK politinius veikėjus.

(1620-1669), Lietuvos valstybės ir karo veikėjas. 1638-1646 m. LDK vėliavininkas, nuo 1646 m. žirgininkas. Vienas iš LDK kariuomenės vadų per XVII a. vidurio karus. Vienas iš Kėdainių sutarties (1655) iniciatorių. 1657-1665 m. Prūsijos kunigaikštystės generalgubernatorius.

(1612-1655), Lietuvos valstybės ir karo veikėjas. Kristupo Radvilos sūnus. LDK evangelikų reformatų globėjas. 1646-1653 m. LDK lauko etmonas ir Žemaitijos seniūnas, nuo 1653 m. – Vilniaus vaivada, nuo 1654 m. LDK didysis etmonas.

(1556-1600), katalikų bažnyčios veikėjas, kardinolas. Mikalojaus Radvilos Juodojo sūnus. 1581-1591 m. Vilniaus vyskupas, nuo 1591 m. Krokuvos vyskupas.

(1669-1719), Lietuvos kancleris, ištikimas Augusto II rėmėjas. Drauge su kitais pasirašė raštą (1701), siūliusį skelbti Augustą II monarchu su paveldėjimo teise. Siekė mažinti krašte anarchiją, susijusią su karalių elekcija ir diduomenės kivirčais.

(1585-1640), karo ir reformacijos veikėjas. 1615-1635 m. LDK lauko etmonas, nuo 1633 m. Vilniaus vaivada, nuo 1635 m. didysis etmonas. 1617-1618 ir 1621-1622 m. vadovavo LDK kariuomenei karuose su Švedija.

(1547-1603), Lietuvos valstybės ir karo veikėjas. 1572-1579 m. LDK lauko etmonas. 1579-1584 m. LDK pakancleris ir Trakų kaštelionas. Nuo 1579 m. vienas iš LDK kariuomenės vadų per Livonijos karą (1558-1583). Nuo 1584 m. Vilniaus vaivada, nuo 1589 m. didysis etmonas. 1601 m. atrėmė Švedijos kariuomenės puolimą Latvijoje ties Kuoknese, išvadavo Cėsių pilį. Pastatydino Biržų pilį.

(1515-1565), Lietuvos valstybės ir reformacijos veikėjas. 1542-1550 m. didžiojo kunigaikščio rūmų maršalka, nuo 1550 m. LDK kancleris, nuo 1551 m. Vilniaus vaivada. Nuo 1561 m. Uždauguvio (Livonijos) vietininkas.

(1549-1616), Lietuvos valstybės ir kultūros veikėjas, kartografas.

(1625-1680), Lietuvos vicekancleris, lauko etmonas ir Vilniaus vaivada.