Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Tigranas II | (Tigranas Didysis; 140 pr. Kr.-55 pr. Kr.), D. Armėnijos karalius 95-55 m. pr. Kr. Suvienijo armėnų žemes, užėmė Mesopotamiją, Siriją, ilgai kovojo su Roma, 69 m. pr. Kr. Lukulo sutriuškintas prie Tigranokerto. 66 m. pr. Kr. pakluso Pompėjui tapdamas Romos vasalu. |
Tijūnas | XIV-XVIII a. LDK žemesnysis feodalinis pareigūnas. XIV a. ir XV a. I pusėje buvo didžiojo kunigaikščio dvaro administratorius. Prie LDK prijungtose nelietuviškose srityse tijūnas buvo vadinamas didžiojo kunigaikščio vietininku. |
Tilvytis Teofilis | (1904-1969), lietuvių poetas. Satyrinio savaitraščio „Kuntaplis“ redaktorius (1933-1940). 1947-1963 m. Lietuvos SSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas. Išleido poezijos, parodijų, feljetonų rinkinių, poemų („Dičius“ (1934), „Usnynė“ (1949) ir kt.), romanų („Ministerijos rožė“ (1931) ir kt.). Vertė į lietuvių kalbą A. Puškino, N. Nekrasovo, I. Krylovo ir kitų užsienio autorių kūrinius. |
Tilžės taika | |
Timokratija | (gr. timokratia iš timē – turtas, įvertinimas + kratos – valdžia), pagal Aristotelio politinę doktriną, valdymo forma, kurioje valdžios dydis ir teisės į valdžią tiesiogiai proporcingos turimam turto dydžiui. Sen. Atėnuose timokratiją įvedė Solonas. |
Timūras | (Tamerlanas; 1336-1405), Čingischano palikuonis, Vidurinės Azijos karvedys. Timūridų dinastijos pradininkas. Emyras (nuo 1370). |
Tironija | (gr. tyrannis – neribota valdžia), sen. Graikijos polių valdymo forma, paremta vienvaldystės principu. Tironija sen. Graikijoje iš tiesų nereiškė žiauraus, nežmoniško valdymo, o toks neigiamas supratimas susiklostė demokratiniuose graikų poliuose V a. pr. Kr., apskritai neigiant vieno asmens valdžios galimybę. |
Tiškevičiai | LDK didikų, grafų, bajorų giminė. Iškilo XVI a. II pusėje, o didžiausią politinę galią įgijo XVII a. |
Tiškevičius Eustachijus | (1814-1873), istorikas, archeologas, kolekcininkas, muziejininkas. Grafas. |
Titas Josipas | |
Tjeras Luji Adolfas | (Louis Adolphe Thiers; 1797-1877), Prancūzijos visuomenės ir politikos veikėjas. Istorikas. 1871-1873 m. Respublikos prezidentas. Parašė daugiatomę „Prancūzijos revoliucijos istoriją“. Konstitucinės monarchijos šalininkas. |
Tobruko apgultis | (1941-1942), D. Britanijos ir Britų Sandraugos kariuomenės Tobruke (uostas Libijoje) apgultis Antrojo pasaulinio karo metais. |
Tochtamyšas | (mirė 1406), Aukso ordos chanas (nuo 1380 m.). |
Toga | (lot. toga), viršutinis sen. romėnų drabužis, dėvimas ant tunikos. Didelis ovalo formos (6 x 2 m) vilnonės medžiagos gabalas, apsisiaučiamas ant kūno. |
Tokijo procesas | tarptautinio karinio tribunolo Tol. Rytams tarptautinis teismo procesas, po II pasaulinio karo vykęs Tokijuje 1946-1948 m. ir už karo nusikaltimus teisęs Japonijos vadovus. |
Tolimųjų Rytų Respublika | bolševikų įkurta buferinė valstybė R. Sibire ir Tol. Rytuose 1920-1922 m. Sostinė Čita. Plotas 1,5 mln. km2, gyventojų apie 1,8 mln. Bolševikams sutriuškinus baltagvardiečius, Japonijai išvedus kariuomenę iš Chabarovsko ir Vladivostoko, respublika 1922 m. susivienijo su RSFSR. |
Toltekų valstybė | karinė indėnų toltekų valstybė X-XII a. (dab. Centr. Meksikos teritorijoje). Sostinė Toljanas.
|
Tonkinas | (port. Tonquin), Europoje vartotas Š. Vietnamo pavadinimas XVI-XIX a. Prancūzijos kolonijinio valdymo metu buvo paskelbtas Tonkino protektoratas, gyvavęs 1884-1945 m. Vietnamiečiai oficialiai šio pavadinimo niekada nevartojo. |
Toponimika | mokslas, tiriantis vietovardžius, jų kilmę, vartojimą ir raidą. |
Tora | penkios pirmosios Senojo Testamento knygos (Penkiaknygė). Joje surašytas Dievo įstatymas, duotas Mozei ant Sinajaus kalno. |
Toriai | (angl. tories), politinė partija Anglijoje, susikūrusi XVII a. pab. Pagal nusistovėjusį konstitucinį kompromisą pasisakė už karaliaus institucijos išlaikymą, konfesiniu požiūriu rėmė Anglikonų bažnyčią. Šiuolaikinės Konservatorių partijos pirmtakai. |
Torūnės taika | |
Totalitarizmas | (lot. totaliter – visiškai), valstybinė valdymo forma, kai visa valdžia sutelkiama vieno asmens arba nedidelės asmenų grupės rankose. Valdžia vadovauja ir kontroliuoja visas visuomenės gyvenimo sritis (ekonomiką, politiką, kultūrą), net asmeninį piliečių gyvenimą. Ypač didelės galios įgauna slaptoji policija. Įtvirtina vienintelę teisingą valstybinę ideologiją, kurios išpažinimas privalomas visiems gyventojams. Būdingas gyvenimo militarizavimas, fizinis susidorojimas su kitaminčiais. Ryškiausios totalitarinės valstybės XX a. buvo Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija. |
Totemas | gyvūnas, rečiau augalas ar gamtos reiškinys, pirmykščių žmonių religinio garbinimo objektas. Laikomas genties mitinio protėvio ir globėjo įsikūnijimu, simbolizuojančiu jų giminystę. Totemu vadinama ir garbinamą objektą vaizduojanti figūrėlė, piešinys. |
Totemizmas | pirmykštės religijos forma, kai manoma, kad gentis ar giminė yra kilusi iš totemo. Totemizmas buvo paplitęs pirmykštėse medžiotojų bendruomenėse. Totemas yra garbinamas ir saugomas. Tolimų totemistinio tikėjimo aidų aptinkama ir lietuvių etninėje kultūroje. |
Totoriai | daugiausia Rusijoje gyvenanti tauta, kalbanti totoriškai. Vyraujanti religija – musulmonai sunitai, nors yra ir stačiatikių. |
Tragedija | (gr. tragōdia iš tragos – ožys + ōdē – giesmė), dramos žanras, sceninis literatūros kūrinys. Susiklostė sen. Graikijoje apie VI a. pr. Kr. |
Traidenis | (mirė 1282), Lietuvos didysis kunigaikštis (1269-1282 m.). Jo domenas buvo prie Neries (su Kernave). |
Trajanas Markas Ulpijus | (lot. Marcus Ulpius Traianus; 53-117), Romos imperatorius (98-117 m.). Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo laiką. |
Trakai | bendras indoeuropietiškų genčių pavadinimas, kurių kalba artima ilyrams. XII a. pr. Kr.-VII a. po Kr. gyveno Balkanų pusiasalio šiaurės rytuose ir Mažosios Azijos šiaurės vakaruose. Žymiausios gentys – getai, besai, dakai, odrisai, tribalai. J. Basanavičius buvo paskelbęs teoriją, kad iš trakų-frygų yra kilę lietuviai ir latviai. |