Žodynas

(Louis Adolphe Thiers; 1797-1877), Prancūzijos visuomenės ir politikos veikėjas. Istorikas. 1871-1873 m. Respublikos prezidentas. Parašė daugiatomę „Prancūzijos revoliucijos istoriją“. Konstitucinės monarchijos šalininkas.

(1941-1942), D. Britanijos ir Britų Sandraugos kariuomenės Tobruke (uostas Libijoje) apgultis Antrojo pasaulinio karo metais.

(mirė 1406), Aukso ordos chanas (nuo 1380 m.).

(lot. toga), viršutinis sen. romėnų drabužis, dėvimas ant tunikos. Didelis ovalo formos (6 x 2 m) vilnonės medžiagos gabalas, apsisiaučiamas ant kūno.

tarptautinio karinio tribunolo Tol. Rytams tarptautinis teismo procesas, po II pasaulinio karo vykęs Tokijuje 1946-1948 m. ir už karo nusikaltimus teisęs Japonijos vadovus.

bolševikų įkurta buferinė valstybė R. Sibire ir Tol. Rytuose 1920-1922 m. Sostinė Čita. Plotas 1,5 mln. km², gyventojų apie 1,8 mln. Bolševikams sutriuškinus baltagvardiečius, Japonijai išvedus kariuomenę iš Chabarovsko ir Vladivostoko, respublika 1922 m. susivienijo su RSFSR.

karinė indėnų toltekų valstybė X-XII a. (dab. Centr. Meksikos teritorijoje). Sostinė Toljanas.

 

(port. Tonquin), Europoje vartotas Š. Vietnamo pavadinimas XVI-XIX a. Prancūzijos kolonijinio valdymo metu buvo paskelbtas Tonkino protektoratas, gyvavęs 1884-1945 m. Vietnamiečiai oficialiai šio pavadinimo niekada nevartojo.

mokslas, tiriantis vietovardžius, jų kilmę, vartojimą ir raidą.

penkios pirmosios Senojo Testamento knygos (Penkiaknygė). Joje surašytas Dievo įstatymas, duotas Mozei ant Sinajaus kalno.

(angl. tories), politinė partija Anglijoje, susikūrusi XVII a. pab. Pagal nusistovėjusį konstitucinį kompromisą pasisakė už karaliaus institucijos išlaikymą, konfesiniu požiūriu rėmė Anglikonų bažnyčią. Šiuolaikinės Konservatorių partijos pirmtakai.

LDK ir Lenkijos sutartis su Kryžiuočių ordinu po 1409-1410 m. karo, 1411 m. pasirašyta Torūnėje.

(lot. totaliter – visiškai), valstybinė valdymo forma, kai visa valdžia sutelkiama vieno asmens arba nedidelės asmenų grupės rankose. Valdžia vadovauja ir kontroliuoja visas visuomenės gyvenimo sritis (ekonomiką, politiką, kultūrą), net asmeninį piliečių gyvenimą. Ypač didelės galios įgauna slaptoji policija. Įtvirtina vienintelę teisingą valstybinę ideologiją, kurios išpažinimas privalomas visiems gyventojams. Būdingas gyvenimo militarizavimas, fizinis susidorojimas su kitaminčiais. Ryškiausios totalitarinės valstybės XX a. buvo Sovietų Sąjunga ir nacistinė Vokietija.

gyvūnas, rečiau augalas ar gamtos reiškinys, pirmykščių žmonių religinio garbinimo objektas. Laikomas genties mitinio protėvio ir globėjo įsikūnijimu, simbolizuojančiu jų giminystę. Totemu vadinama ir garbinamą objektą vaizduojanti figūrėlė, piešinys.

pirmykštės religijos forma, kai manoma, kad gentis ar giminė yra kilusi iš totemo. Totemizmas buvo paplitęs pirmykštėse medžiotojų bendruomenėse. Totemas yra garbinamas ir saugomas. Tolimų totemistinio tikėjimo aidų aptinkama ir lietuvių etninėje kultūroje.

daugiausia Rusijoje gyvenanti tauta, kalbanti totoriškai. Vyraujanti religija – musulmonai sunitai, nors yra ir stačiatikių.

(gr. tragōdia iš tragos – ožys + ōdē – giesmė), dramos žanras, sceninis literatūros kūrinys. Susiklostė sen. Graikijoje apie VI a. pr. Kr.

(mirė 1282), Lietuvos didysis kunigaikštis (1269-1282 m.). Jo domenas buvo prie Neries (su Kernave).

(lot. Marcus Ulpius Traianus; 53-117), Romos imperatorius (98-117 m.). Jam valdant Romos teritorija buvo didžiausia per visą jos gyvavimo laiką.

bendras indoeuropietiškų genčių pavadinimas, kurių kalba artima ilyrams. XII a. pr. Kr.-VII a. po Kr. gyveno Balkanų pusiasalio šiaurės rytuose ir Mažosios Azijos šiaurės vakaruose. Žymiausios gentys – getai, besai, dakai, odrisai, tribalai. J. Basanavičius buvo paskelbęs teoriją, kad iš trakų-frygų yra kilę lietuviai ir latviai.

(lot. tractatus – veikalas, samprotavimas), mokslo veikalas, kuriame išsamiai nagrinėjamas, sprendžiamas koks nors vienas klausimas.

(angl. Transvaal), afrikanų (būrų) valstybė P. Afrikoje, gyvavusi 1856-1902 m. tarp Valio ir Limpopo upių.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimas, įvykdytas 1795 m. spalio 24 d. Rusijai, Austrijai ir Prūsijai pasirašius III Peterburgo konvenciją.

trečioji LDK teisyno laida (1588). Patvirtintas Zigmanto Vazos. 1588 m. išspausdintas LDK kanceliarine slavų kalba Vilniuje. Įsigaliojo 1589 m.

sąvoka, apibūdinanti silpnai ekonominiu ir socialiniu požiūriu išsivysčiusių Afrikos, Azijos ir Lot. Amerikos šalių visumą.

(vok. Drittes Reich), neoficialus Vokietijos pavadinimas 1933-1945 m. siejamas su dviem ankstesnėmis vokiečių imperijomis (reichais) – 962-1806 m. Švetąja Romos imperija ir 1871-1918 m. Vokietijos imperija.

darbininkų profsąjungų judėjimo srovė. Atsirado XVIII a. pab. Anglijoje, vėliau paplito ir kitose Vak. Europos šalyse. Siekė apginti darbininkus nuo išnaudojimo, pagerinti jų darbo sąlygas, dėjo pastangas, kad parlamentai priimtų jų teises ginančius įstatymus.

asmenų ar jų grupių perkėlimas iš nuolatinės gyvenamosios vietos ir priverstinis apgyvendinimas bei įdarbinimas nustatytose vietose.

(mirė 1264), Lietuvos didysis kunigaikštis (1263-1264), Mindaugo seserėnas, artimiausias jo patarėjas.

(angl. trust – pasitikėjimas), sutarties pagrindu atsiradusi įmonių grupė (dažniausiai vienos ūkio šakos), siekianti apriboti konkurenciją, pasiekti rinkoje dominuojančią ar monopolinę padėtį. Pirmuoju trestu laikoma 1879 m. Dž. Rokfelerio įkurta „Standard Oil Company“.