Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Žodis | Paaiškinimas |
---|---|
Dzūkija | Lietuvos etnografinė sritis, Aukštaitijos dalis abipus Nemuno vidurupio (Alytaus, Lazdijų, Trakų, Varėnos rajonai, Šalčininkų rajono vakarinė dalis). Apima dzūkų tarmių plotą. Pavadinimas pradėtas vartoti XIX a. lietuvių literatūroje. |
Džainizmas | apie VIII a. pr. Kr. Paršvos Indijoje sukurta religinė etinė sistema, kurią reformavo Vardamana Mahavira (skr. didysis vyras; apie 599-527 m. pr. Kr.), dar vadinamas Džina (skr. nugalėtojas), garbinamas kaip 24-asis Tirthankara, arba pranašas. Būdingas tikėjimas karma (poelgių visuma ankstesniuose įsikūnijimuose), kurią galima pagerinti tinkamai elgiantis, o tikėjimu ir moraline disciplina pasiekiama tobulybė, ir tuomet nebereikia gimti iš naujo. |
Džefersonas Tomas | |
Džihadas | (arab. djihad – pastangos, uolumas; Europoje dažnai verčiama „šventasis karas“, „kova“), viena svarbiausių musulmonų bendruomenės pareigų, nurodytų Korane. Dabartinėse politinėse deklaracijose suprantamas kaip musulmonų jėgų mobilizacija islamui ginti. Pabrėžiamos taikios islamo plitimo ir įtvirtinimo formos. Ne tik taikos, bet ir karo metu islamas draudžia terorizmą, žmonių grobimą, lėktuvų nuvarymus, jeigu tai nukreipta prieš civilius. |
Džonsonas Lindonas | |
Džoseris | (egipt. Netjerykhnet; XXVII a. pr. Kr.), antrasis III Egipto dinastijos faraonas. Viziriu pasirinko talentingą mokslininką, architektą, žynį Imchotepą, kuris suprojektavo ir pastatė pirmąją 6 pakopų laiptuotąją piramidę Sakaroje (į pietvakarius nuo dab. Kairo). Sostinę perkėlė į Memfio miestą. Jo valdymas laikomas pirmuoju Egipto pakilimo ir klestėjimo periodu. Pagal egiptiečių tradiciją valdė 14 metų. |
Džou | antroji autentiška Kinijos valdovų dinastija, valdžiusi apie XI a. pr. Kr.-256 m. pr. Kr. Džou dinastiją pakeitė Cinų dinastija. |
Džou Enlajus | (1898-1976), Kinijos revoliucionierius, ministras pirmininkas (1949-1976). |
Echnatonas | (1353-1335 pr. Kr.), Egipto karalius Amenchotepas IV, šiuo vardu pasivadinęs Atono (Saulės disko dievo) garbei. Neilgai tetrukusia Egipto religijos reforma šis karalius Atono kultu pakeitė Amono Ra ir visus kitus kultus. Pastatė naują didingą sostinę Achetatoną (dabartinę Amarną). |
Ediktas | (lot. edictum – įsakymas, paskelbimas): |
Edukacinė komisija | valstybinė Lenkijos ir Lietuvos valstybės švietimo reikalų įstaiga, įkurta 1773 m. uždarius jėzuitų ordiną, ligi tol vadovavusį švietimui. Pirmuoju pirmininku paskirtas Vilniaus vyskupas Ignotas Masalskis. Tai buvo pirmoji pasaulietinė švietimo ministerija Europoje. |
Egiptologija | istorijos mokslo šaka, tyrinėjanti Egipto, ypač senovės, istoriją, kalbą, kultūrą. |
Egzekucija | 1. mirties bausmės, teismo sprendimo vykdymas; |
Egzekutyvinė valdžia | (lot. exsecutio – įvykdymas), žr. valdžia (vykdomoji). |
Egzogamija | (gr. gamos – vedybos), pirmykštės visuomenės paprotys, draudęs santuokas tarp tos pačios giminės vyrų ir moterų. |
Egzuliantai | XVI-XVII a. LDK bajorai, nepanorėję likti gyventi tose žemėse, kurios per XVI-XVII a. karus atiteko rusų valstybei. Jie grįžo į tas žemes, kurias toliau valdė LDK. |
Eidivydas | (Edivydas), XIII a. lietuvių kunigaikštis, veikiausiai Dausprungo sūnus, Mindaugo brolėnas ir Tautvilo brolis. Spėjama, kad iki 1239 m. valdė Smolenską. |
Eiliuotoji Livonijos kronika | (vok. Livlandische Reimchronik), vienas svarbiausių XIII a. Lietuvos istorijos šaltinių (apima XII a. vid.-1290 m.). Parašyta eilėmis senąja vokiečių kalba XIII a. pab. |
Eizenhaueris Dvaitas Deividas | |
Eklektika | (gr. eklektikos – išrenkantis): |
Eklesija | (gr. ekklēsia), tautos susirinkimas Atėnuose. Teisę joje dalyvauti turėjo visi Atėnų piliečiai, sulaukę 20 metų amžiaus. Eklesijos kompetencijai priklausė pareigūnų rinkimas, užsienio politikos, kariuomenės, pilietybės suteikimo, o kai kada ir teismų bei teisingumo klausimai. |
Ekonomija | XVI-XVIII a. LDK valstybinis dvaras, iš kurio gaunamos pajamos buvo skiriamos valdovo rūmų išlaikymui. Nuo 1589 m. LDK buvo 6 ekonomijos: Alytaus, Bresto, Gardino, Kobrino, Mogiliovo, Šiaulių. |
Ekonomika | (gr. oikonomikē (techne) – ūkininkavimo menas): |
Ekonominė blokada | valstybės ar valstybių grupės izoliavimas, atkirtimas nuo žaliavų šaltinių, trukdymas įvežti ir išvežti prekes. Blokadą paskelbusios valstybės nutraukia prekybos, finansų ryšius su blokuojamomis valstybėmis. Gali būti visuotinė ar dalinė. |
Ekonominės savitarpio pagalbos taryba | (ESPT), organizacija, 1949-1991 m. koordinavusi socialistinio bloko valstybių ekonomiką – gamybą, resursų paskirstymą. Būstinė buvo įsikūrusi Maskvoje. |
Ekskomunika | (lot. excommunico – pašalinu iš bendruomenės), atskyrimas nuo Bažnyčios, griežčiausia bausmė tikinčiajam: nusidėjėlis (nepaklusęs popiežiui karalius ar eretikas) pašalinamas ir bažnytinės bendruomenės. |
Ekspansija | (lot. expansio – plėtimas, skleidimas), valstybių (dažniausiai imperialistinių) įtakos ir viešpatavimo sferų plėtimas. |
Ekspresionizmas | XX a. pirmos pusės meno kryptis. Susiformavo Vokietijoje. Būdinga pažiūra į meną kaip į kūrėjo pasaulėjautos išraišką. Ekspresionizmo dailei būdingas vaizdo suplokštinimas, išraiškingos spalvos, architektūrai – sudėtingas pastatų planas, netaisyklingos formos, emocingumas. |
Ekstremizmas | (lot. extremus – kraštutinis), vadovavimasis kraštutinėmis pažiūromis bei siekimas jas įgyvendinti kraštutinėmis priemonėmis. Dažniausiai reiškiasi politikoje. |
Eldoradas | (isp. el dorado – „paauksuotasis“), legendinė, aukso pilna šalis, kurios ilgai ir nesėkmingai nuo XVI a. ieškojo europiečiai. |
Elekcinis seimas | ATR seimas, šaukiamas valdovui rinkti. Jį sudarydavo senato ir bajorų atstovai. Elekcinis seimas parinkdavo kandidatą, nustatydavo valdymo sąlygas. |
Elektoratas | (lot. elector – rinkėjas), visuma rinkėjų, balsuojančių už kurią nors partiją parlamento, prezidento ar vietinės savivaldos rinkimuose. |
Elitas | (pranc. elite – geriausias, rinktinis), rinktinė visuomenės dalis, kuriuo nors atžvilgiu išsiskirianti iš kitų. |
Elžbieta I | |
Embargas | (isp. embargo – uždraudimas), draudimas įvežti į kurią nors šalį arba išvežti iš kurios nors šalies prekes, auksą, vertybinius popierius. Tam tikra ekonominės blokados forma. Pvz., Jungtinių Tautų Organizacija embargą taiko prieš valstybes agresores. |
Emigracija | (lot. emigratio – išsikėlimas), žmonių išsikėlimas dėl ekonominių, politinių, religinių priežasčių iš tėvynės į kitas valstybes. Gali būti savo noru arba prievartinė. |
Emigrantas | asmuo, išsikėlęs gyventi į kitą šalį, išeivis. Emigruojama dėl ekonominių, politinių, religinių ir kt. priežasčių nuolat arba laikinai gyventi. |
Emyras | (arab. amir – valdovas, viešpats), musulmonų šalyse valdovo arba valdančiajai dinastijai priklausančio asmens titulas. |
Emyratas | musulmonų teritorija (valstybė), valdoma emyro, dažnai jungianti civilinę ir kariną valdžią. Dabartinėje Jungtinių Arabų Emyratų valstybėje nė vienas iš ją sudarančių valstybių vadovų nesivadina emyru – jie visi yra šeichai. |
Emisaras | (lot. emissarius – pasiuntinys), asmuo, valdžios ar politinės partijos organizacijos siunčiamas į kitą kraštą su slapta misija. |