Žodynas
Mokyklinis istorijos terminų žodynas
Terminas | Paaiškinimas |
---|---|
Gardino sutartis | 1432 m. Gardine sudaryta sutartis tarp LDK ir Lenkijos karalystės. Pasirašė Lietuvos didysis kunigaikštis Žygimantas Kęstutaitis ir Lenkijos delegacija, vadovaujama Krokuvos vyskupo. Žygimantas Kęstutaitis pripažino, kad gavo iki gyvos galvos valdyti LDK iš Lenkijos karaliaus Jogailos. |
Garibaldis Džuzepė | |
Garo mašina | šiluminis stūmoklinis variklis, verčiantis vandens garo potencinę energiją mechaniniu darbu. Pirmąją praktiškai pritaikytą garo mašiną sukonstravo 1712 m. anglų išradėjas T. Niukomenas. Dž. Vatas 1763 m. ją patobulino, panaudojęs atskirą garų kondensatorių, o 1769 m. išrado 2 taktų garo mašiną. Tai padėjo pagrindus industriniam gamybos būdui. Iki XX a. pr. ši mašina buvo svarbiausias variklis pramonėje. |
Gaugamelų mūšis | Aleksandro Makedoniečio ir Persijos karaliaus Darėjo III mūšis prie Gaugamelų 331 m. pr. Kr. (dab. Gomalas, Irakas). Darėjo III kariuomenė buvo visiškai sumušta. Mūšis galutinai nulėmė Achaimenidų dinastijos ir Persijos galybės žlugimą. |
Gautama Sidharta | žr. Buda. |
Gavėnia | katalikų ir stačiatikių pasninkas prieš Velykas, skirtas Kristaus kančioms atminti. Nevalgomi mėsos ir pieno patiekalai, draudžiama linksmintis. Stačiatikių pasninkas trunka 7 savaites, katalikų – 40 dienų. |
Gebelsas Jozefas | (Joseph Goebbels; 1897-1945), vienas įtakingiausių nacistinės Vokietijos politikų, nacionalinio švietimo ir propagandos ministras (1933–1945). Paskutiniais hitlerinės Vokietijos gyvavimo mėnesiais vadovavo visuotinei mobilizacijai. Prieš nusižudydamas A. Hitleris jį paskyrė Reicho kancleriu. Raudonajai armijai įsiveržus į Berlyną, nusižudė. |
Gediminaičiai | Lietuvos didžiųjų kunigaikščių dinastija nuo XIII a. pabaigos iki 1572 metų. |
Gediminaičių stulpai | XIV-XVI a. Gediminaičių ir jų atšakos Jogailaičių dinastijos herbas. |
Gediminas | (apie 1275-1341). Lietuvos didysis kunigaikštis (1316-1341). Titulavosi lietuvių ir rusų karaliumi, Žiemgalos kunigaikščiu. Popiežius pripažino jį lietuvių ir daugelio rusų karaliumi. Valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. |
Gedimino laiškai | Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino raštai, 1323-1324 m. siųsti į Vakarų Europą. Vienas (be datos) buvo siųstas popiežiui, kitas – Liubeko, Magdeburgo, Bremeno ir Kelno miestiečiams, trečias, ketvirtas ir penktas – Saksonijos dominikonams ir pranciškonams bei Hanzos miestams, šeštasis – Tartu, Saaremos vyskupams, Talino žemės vietininkui ir Rygos miesto tarybai. Laiškų tikslas – įtikinti Vakarų Europos krikščionis, kad kryžiuočiai yra ne krikščionybės platintojai, o užkariautojai, pakviesti į Lietuvą amatininkų, pirklių ir žemdirbių. |
Gedvilas Mečislovas | (1901-1981), Lietuvos SSR valstybės ir komunistų partijos veikėjas. 1926-1931 m. priklausė Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungai. Bendradarbiavo leidiniuose „Žemaitis“, „Žibintas“, „Liaudies frontas“. 1940 m. Liaudies vyriausybės vidaus reikalų ministras. 1940-1946 m. Lietuvos SSR liaudies komisarų tarybos, 1946-1956 m. Ministrų Tarybos Pirmininkas. 1957-1973 m. švietimo ministras. |
Gegužės trečiosios konstitucija | pirmoji Europoje konstitucija, kurią 1791 m. gegužės 3 d. priėmė ATR Ketverių metų seimas. |
Geištoras Jokūbas | |
Geležies amžius | žmonijos istorijos laikotarpis, prasidėjęs II t-mečio pr. Kr. pab., atradus geležį ir ėmus iš jos gaminti darbo įrankius ir ginklus. |
Geležinė uždanga | (tekstuose – „geležinė uždanga“), 1946 m. V. Čerčilio pavartotas terminas. Savo kalboje, tradiciškai laikomoje šaltojo karo pradžia, jis pasakė, kad komunistinę Europą atskyrė geležinė uždanga, ir ragino ginti demokratiją bei priešintis komunizmui. Terminas simbolizuoja ribą, atskyrusią komunistinę Europą nuo likusio pasaulio. |
Gelgaudas Antanas | (1792-1831), 1831 m. sukilimo dalyvis. 1830 m. vadovavo sukilėlių daliniams Lenkijoje, 1831 m. paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių vadu. 1831 m. birželio 19 d. jo vadovaujami Lietuvos ir Lenkijos sukilėliai pralaimėjo Panerių kautynes, liepą nesėkmingai pulti Šiauliai. Rusijos kariuomenei užkirtus kelią į Lenkiją, A. Gelgaudo daliniai pasiekė Prūsijos sieną. Čia A. Gelgaudą nušovė sukilėlių kapitonas S. Skulskis. |
Geltonųjų raiščių sukilimas | (tekstuose – „Geltonųjų raiščių“ sukilimas), slaptos draugijos „Geltonieji turbanai“ sukilimas Kinijoje 184-204 m. Pavadintas taip dėl to, kad sukilėliai ant galvos ryšėjo geltonus raiščius, reiškusius ryšį su „žemės“ elementu, turėjusiu, kaip jie tikėjo, pakeisti Chanų (206 m. pr. Kr.-220 m.) valdymą simbolizavusį raudoną „ugnies“ elementą. |
Genealogija | (gr. genealogia – giminės kartų eilė): |
Generalgubernatorius | |
Generalinė Asamblėja | viena pagrindinių Jungtinių Tautų Organizacijos (JTO) institucijų. Ją sudaro visų organizacijos narių delegacijos. Sprendžia visus svarbiausius JTO kompetencijai priklausančius klausimus, išskyrus taikos ir saugumo, kurie yra Saugumo Tarybos kompetencija. |
Generaliniai luomai | 1. dvasininkų, bajorų ir miestiečių luomų susirinkimas, pirmą kartą sušauktas Prancūzijos karaliaus Pilypo IV 1302 m. Karalius siekė užsitikrinti visų luomų paramą kovai su popiežiumi Bonifacu VIII. 1463 m. atsirado ir Nyderlanduose. Tai buvo dvasininkijos, bajorijos ir pasiturinčių miestiečių atstovai. Kiekvieno luomo atstovai posėdžiaudavo atskirai, bendri posėdžiai vykdavo retai; |
Generalisimas | (lot. generalissimus – svarbiausias), kai kuriose šalyse aukščiausias karinis laipsnis. Pirmą kartą įvestas 1569 m. Prancūzijoje. Rusijoje nuo XVII a. generalisimai buvo F. Romodanovskis, A. Šeinas, A. Menšikovas, A. Ulrichas Braunšveigietis, A. Suvorovas. XX a. generalisimai buvo F. Frankas (Ispanija), J. Stalinas (SSRS), Čang Kaiši (Kinija) Kim Ir Senas (Šiaurės Korėja). |
Generalitetas | (lot. generalis – svarbiausias): |
Genocidas | (gr. genos – giminė + lot. caedo – žudau), gyventojų grupių naikinimas rasiniais, tautiniais, politiniais ar religiniais motyvais. |
Gentis | pirmykštės visuomenės bendruomenė, susijusi giminyste, papročiais, ūkiu, kalba ir teritorija. |
Genujos konferencija | tarptautinė konferencija, vykusi 1922 m. Genujoje. Tai pirmoji tarptautinė konferencija, į kurią buvo pakviesta bolševikinė Rusija. Pagrindinis klausimas – RSFSR santykių su kitomis Europos valstybėmis nustatymas. |
Geocentrizmas | pažiūra į pasaulio sandarą, teigianti, kad Žemė yra Visatos centras – aplink ją skrieja Saulė ir planetos. Tobuliausią geocentrinę schemą pateikė K. Ptolemajas (apie 85-160 m.). Pasak jo, kiekviena planeta sukasi apie tam tikrą centrą, o šis skrieja apskritimu apie Žemę. Geocentrinę pažiūrą XVI a. pakeitė heliocentrinė M. Koperniko sistema. |
Geografinis valdžios suskirstymas | valdžios ir kompetencijos paskirstymas tarp centrinės vyriausybės ir vietinės valdžios organų. |
Geologija | mokslų, tiriančių Žemės bei jos plutos sandarą, raidos dėsnius ir istoriją, naudingų iškasenų pasiskirstymą, kompleksas. Žemės 500 milijonų metų geologinė istorija padalinta į 9 periodus ir 27 epochas. |