Žodynas

Mokyklinis istorijos terminų žodynas

Paaiškinta žodžių: 3192
Žodžio (frazės) paieška
Prasideda žodžiu Su žodžiu Tiksliai
Žodis Paaiškinimas
Grybas Vincas

(1890-1941), lietuvių skulptorius. Sukūrė paminklinių, dekoratyvinių, portretinių, antkapinių skulptūrų: S. Daukanto Papilėje, Vytauto Didžiojo Jurbarke ir Kaune, V. Kudirkos Kudirkos Naumiestyje ir kt.

Grigaliaus kalendorius

metų skaičiavimo sistema, 1582 m. įvesta popiežiaus Grigaliaus XIII bule.

Grigalius IX

(Gregorius IX; tikr. Ugolino de Segni; apie 1145-1241), popiežius nuo 1227 m.

Grigalius VII

(Gregorius VII; tikr. Hildebrandus; apie 1015-1085), popiežius nuo 1073 m., Bažnyčios reformatorius.

Grinius Kazys

Kazys Grinius
Kazys Grinius

(1866-1850), gydytojas, politikas, Lietuvos Respublikos Prezidentas (1926), vienas Valstiečių liaudininkų sąjungos vadovų.

Griškevičius Petras

(1924-1987), Lietuvos SSR valstybės, komunistų partijos veikėjas. Redagavo laikraščius „Tarybinis Rokiškis“, „Valstiečių laikraštis“, „Raudonoji žvaigždė“ (1944-1953). 1974-1987 m. LKP CK I sekretorius, Lietuvos SSR valstybės vadovas.

Griun planas

(tekstuose „Griun“ planas; vok. gruen – žalias), nacistinės Vokietijos planas Čekoslovakijai užgrobti, parengtas A. Hitlerio nurodymu 1938 m. pavasarį.

Grobio dalijimo sistema

(tekstuose „Grobio dalijimo“ sistema; angl. Spoils System), vienas valstybės administracijos organizavimo būdų, kai valdininkų vietas skirsto rinkimus laimėjęs kandidatas savo pagalbininkams ir kitiems asmenims, prisidėjusiems priėjo pergalės. Tokia sistema buvo XIX a. JAV, bet palengva ją išstūmė biurokratinis valstybės administracijos organizavimo būdas.

Grūnavas Simonas

vokiečių kronikininkas (apie 1470-1530 ar 1531). 1510-1530 m. parašė „Prūsijos kroniką“, kurioje daug etnografinių ir istorinių duomenų apie Prūsiją ir jos gyventojus. 

Gruodžio septynioliktosios perversmas

žr. Valstybės perversmas Lietuvoje.

Gruodžio vienuoliktosios aktas

1917 m. gruodžio 11 d. Lietuvos krašto tarybos paskelbtas dokumentas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo su sostine Vilniumi ir visų jos valstybinių ryšių, kuriuos ji turėjusi su kitomis tautomis, nutraukimo. Jame prašoma Vokietijos apsaugos ir pagalbos ir pasisakoma už Lietuvos valstybės amžinus ir tvirtus ryšius su Vokietija.

Gubernatorius

(lot. gubernator – valdytojas):
1. daugelyje šalių (D. Britanijoje, JAV, Danijoje ir kt.) aukščiausiasis didžiausio administracinio teritorinio vieneto (valstijos, provincijos, gubernijos) pareigūnas;
2. aukščiausiasis kolonijų pareigūnas;
3. Rusijoje iki 1917 m. aukščiausiasis gubernijos, šiandieninėje – srities, krašto, miesto (pvz. Sankt Peterburgo, Pskovo) administracijos pareigūnas;
4. Klaipėdos krašto vyriausiasis administracinis pareigūnas 1923-1939 m.

Gubernija

XVIII a. pab.-XX a. pr. Rusijos imperijos teritorinis vienetas, administruojamas caro paskirto gubernatoriaus.

Gudai

etnonimas, kuriuo I tūkstantmečio viduryje vadinti slavai. Šiems suskilus į rusus, ukrainiečius ir baltarusius (tautybės galutinai susiformavo XVI a.), gudais vis labiau vadinti baltarusiai, o nuo XIX a II pusės – daugiausia tik jie. XX a. 5 deš. etnonimas gudai oficialiai pakeistas etnonimu baltarusiai.

GULAG

santrumpa iš rusų k. „Glavnoje upravlenije ispravitelno-trudovych lagerej“ (Vyriausioji pataisos darbų stovyklų valdyba). SSRS saugumo skyrius, prižiūrėjęs priverčiamojo darbo stovyklas (nuo 1924 m.). GULAG’u vadinama ir pati priverčiamojo darbo stovykla, ir tokių stovyklų sistema.

Guptos

dinastija, valdžiusi Š. Rytų Indiją IV a. vid.-VI a. vid.

Gustavas II Adolfas

(1594-1632), Švedijos karalius (nuo 1611). Karolio IX sūnus, kilęs iš Vazų dinastijos.

Gutenbergas Johanas

(Johannes Gutenberg; 1397-1486), vokiečių spaustuvininkas, spaudos išradėjas. Pasigamino rankinį raidžių liejimo prietaisą ir rankinį spaustuvių atspaudų presą. Iš metalo lietas raides buvo galima naudoti daug kartų, sudarant vis naujas kombinacijas.

Gvanjinis Aleksandras

(Alessandro Guagnini; 1538-1614), italų kilmės ATR kronikininkas.

Gvoltas

valstiečių prievolės dvarininkui forma. Atliekama darbo dienomis per darbymetį. Skiriamas didysis ir mažasis gvoltas. Panaikintas 1861 m., Užnemunėje – 1864 m.

Habsburgai

Europos karališkoji giminė, Austrijos ir Vokietijos valdovų dinastija (1273-1918).

Hadas

(gr. Hades, lot. Orcus):
1. sen. graikų dievas, mirusiųjų pasaulio valdovas. Hado simboliai – kiparisas, juoda avis, narcizas. Atskirų Hado kulto centrų graikų poliuose nebuvo;
2. sen. graikų pomirtinis pasaulis, esantis Vakarų krašte, kai kuriuose mituose – po žeme. Nuo gyvųjų pasaulio Hadą skiria Acheronto (Liūdesio), Letos (Užmaršties), Kokito (Atodūsių) ir Stikso (Siaubo) upės. Įėjimą į Hado pasaulį sergsti šuo Kerberas.

Hagiografija

(gr. hagios – šventas + grapho – rašau), krikščioniškosios istoriografijos sritis, aprašanti ir tirianti šventųjų gyvenimus ir kultus.

Hagos konvencijos

Hagos taikos konferencijose 1899 m. ir 1907 m. priimtos konvencijos ir deklaracijos.

Hagos taikos konferencijos

(1899, 1907), pirmosios pasaulinio lygio diplomatinės konferencijos, padėjusios pagrindus tarptautinei diplomatijai, tarptautinės teisės kodifikavimui ir tarptautinių organizacijų (Tautų Sąjungos, JTO) formavimuisi.

Hagos tribunolas

1923-1940 m. Tautų Sąjungos tarptautinis teismas, veikęs Hagos mieste (Olandijoje) tarpvalstybiniams ginčams spręsti.

Haidukai

(vengr. hajduk – pėstininkai): 1. XVI-XVII a. Vengrijos ir Austrijos samdyti pėstininkai, gavę žemės pasienyje ir jį saugantys. Jų buvo ir Lenkijos kariuomenėje (vad. vengrų pėstininkai);
2. XVII-XIX a. Osmanų imperijos užimtų Europos šalių ginkluoto pasipriešinimo turkams dalyviai.

Haličo-Voluinės kunigaikštystė

XII a. pab.-XIV a. Rusios kunigaikštystė, susidariusi iš suvienytų Haličo ir Vladimiro-Voluinės kunigaikštysčių (1199).

Hamurabis

Hamurabis
Hamurabis
(?1728-?1686 pr. Kr.), Babilonijos karalystės valdovas, Babilonijos įstatymų kodekso autorius.

Hanibalas

Hanibalo žygis į Italiją
Hanibalo žygis į Italiją
(semitų k. Hannibal pažodžiui – Baalo malonė; 247-183 pr. Kr.), Kartaginos karo vadas, išgarsėjęs II Pūnų kare. Tai buvo beprotiškai drąsus karo vadas ir puikus organizatorius, lanksčiai derinęs taktiką ir strategiją.

Hanza

(vok. Hanse), XIII-XIV a. susiformavusi Š. Vokietijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga.

Harapa ir Mohendžo Daras

Indija III-II tūkstm. pr. Kr.
Indija III-II tūkstm. pr. Kr.
Indo slėnyje, dab. Pakistane, Indijos Š. Vakaruose, iškilę miestai apie 2500 m. pr. Kr., kai egiptiečiai statė piramides, o Lietuvos teritorijoje pasirodė indoeuropiečiai.

Haremas

(arab. haram – draudžiamas dalykas; harimi – musulmonų moterys):
1. turtingo musulmono žmonos ir sugulovės;
2. musulmonų šalyse namo dalis, skirta šeimos moterims – žmonoms, sugulovėms, dukroms, giminaitėms, vergėms, tarnaitėms.

Hatčepsuta

(m. 1482 pr. Kr.), XVIII dinastijos Egipto faraonė (1503-1482). Tutmozio I dukra. Valdė kartu su broliu Tutmoziu II, vėliau su Tutmoziu III.

Hator

sen. egiptiečių meilės, linksmybės deivė, menų, kai kada ir mirusiųjų globėja. Įkūnijo dangų, moteriškumą ir motinystę. Vaizduojama karve ar moterimi su karvės ragais ir saulės disku tarp jų.

Havelas Vaclavas

havel.jpg
V. Havelas
(Vaclav Havel; 1936-2011), čekų disidentas, politikas, rašytojas, Čekoslovakijos ir Čekijos prezidentas (1989-1992, 1993-2002).

Hefaistas

(gr. Hēphaistos), sen. graikų ugnies dievas, kalvystės globėjas.

Hėgelis Georgas Vilhelmas Frydrichas

(1770-1831), vokiečių filosofas, kuris protą ir gamtą suvokė kaip nedalomą visumą, dvasią.

Hegemonija

(gr. hēgemonia – viešpatavimas, vyravimas, pirmavimas), klasės, politinės partijos ar valstybės viešpatavimas, vyravimas, vadovaujantis vaidmuo.

Hektoras

(gr. Hektor), graikų mitologijoje – žymiausias trojiečių didvyris per Trojos karą.